ech..geriau nei gerai suprantu ta jausma kaip jautiesi. bet galiu pasakyti (kas siandien taves nepaguos dar tikrai), kad tos asaros ir noras verkti aprims su laiku.. veliau bus tik laukimas, ilgi pokalbiai skype ir tt.. mano situacija tokia, kad mano vaikinas yra Cekas, ir susitinkam karta i menesi.. visad kai tenka isvaziuot,arba kai jis isvaziuoja, labai sunku buna, kad ir kokie stiprus bandom but , ir zinom kad tai tik laikina, asareles sunku sustabdyt o si menesi tai isvis.. isvykes jis i kelione menesiuj.. i Kosta Rika.. kadangi ten keliauja , miega ir tt miskuose, tai savaime suprantama kad civilizacijos 0 ir jokio interneto ar tel rysio.. tai ka, ir sedziu ir galvoju kaip jam ten sekasi, ka jis mato, ir laukiu kada parasys. ir parase, per menesi kelis kartus buvo prisijunges (keleta naktu miegojo miesteliu viesbutukuose kur yra wifi).. issiilgus esu nerealiai !!!! ir stai,pagaliau, po 4 dienu jis grizta, o kita penktadieni as jau skrendu i cz!!! kaip dabar prisimenu, buvo taip sunku,kai zinojau, jog visa menesi teks sedet ir laukt, nes visa laika buvome prate sneketis per skype ir tt.. o stai, menesis jau praejo !!! oj… kaip gerai jauciuosi dabar.. beliko savaitele islaukt..
taigi, ka norejaju pasakyt.. paliudesi, paasaros, is kampo i kampa namie pavaiksciosi, bet pamatysi, kad kita savaite bus lengviau.. po poros dar lengviau.. ir taip tolyn tolyn, ir nepamatysi kaip vel busit kartu laikykis
Aciu uz demesi, sorry kad issipleciau
