O jūs nemanykite, kad daugiau niekada niekada. Jūs manykite, kad va dabar jūs nerūkote, tačiau bet kada jei norėsite, galėsite supešti vieną kitą cigariuką. Ir vis jį atidėliokite. O jei užsimanysite rimčiau, supeškite. Bet sugriaukite visus iki šiol buvusius savo rūkymo įpročius. Ir jei sumanysite parūkyti, rūkykite tik ne tada, kada buvote anksčiau įpratusi. Nuo kovo 1 neberūkau, t.y. parūkau 1-2c. savaitėje su kompanija, viena visai nerūkau. Ir visai nesiparinu, nes “jei ką, galiu ir parūkyti”, todėl aštraus noro ir nekyla, ne sjuk galėsiu, jei norėsiu. Svarbu, kad dingo poreikis ryte su kava ar pan. O jei mąstau taip “daugiau niekada niekada”, tuomet užeina noras savęs gailėti ir visą dieną mąstai apie rūkymą
Rūkau virš 10 metų, tiesa daugiau 3 c. per dieną retai kada surūkydavau, nebent kai stresas darbe kamuodavo ar pan., bet iki 7 max vnt.
