Sakai, kad tavo vaikinas gerai sutaria su tavo TĖVAIS, bet didžiausią problemą iškeli kalbant apie mamą. Ar tėvas yra? Toliau, niekas, tik tu pati gali nuspręsti, kaip elgtis. Tu geriausiai žinai, koks tas vaikinas ir kaip jis su tavimi elgiasi. Nemanau, kad mama nori tau blogo. Kaip ir minėjai, tas vaikinukas labai gerai su ja sutaria, kad natūralu, kad mamai jis atrodo tinkamiausias kavalierius Tau. Turi turėti savo charakterį, nepasiduoti. Bet ir vaikinas kvailas, jeigu nesupranta, kad iš antros pusės jau jausmų nelikę, kam čia dar kažką bandyti iš to išspausti. Įdomu, kaip reaguotų mama, jeigu jai pasakytum, kad tas vaikinas tave muša iš vėžių, trukdo mokytis, per jį tau sunkiai sekasi ruoštis egzaminams ir t.t. Gal tada kažkas pasikeistų? Šiaip, aišku. Be galo sunku, kai atrodo artimiausias žmogus palaiko ne tavo pusę, o galima sakyti svetimo. Nėra padėties be išeities ir kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Nenoriu nieko kaltinti ir nieko teisinti, bet nemanau, kad kai žmogui yra 19 metų, jam tėvai turi teisę aiškinti ar net VERSTI būti su kokiu nors žmogumi. Juk tai tavo gyvenimas, tavo poreikiai, norai ir visa kt. Kol mama šito dalyko paprasto nesupras, ko gero, kad teks taikstytis su tokia situacija… kol ko gero netapsi savarankiškas žmogus.
