mama verčia draugauti su vaikinu
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos panelės,
Nebežinau į ką kreiptis ir išsipasakot šią problemą. Mylimiausias žmogus atsuko, taip sakant, subinę, sesuo jau nebeturi žodžių mamos elgesiui ir nenori kištis.
Visa istorija prasidėjo nuo to, kai rimtai susipykau su vaikinu su kuriuo draugavau 2 metus. Jis labai gerai sutarė su mano tėvais, neblogai palysdavo į išeinamąją, bandydavo vis kaip nors įtikti. Galiausiai su juo išsiskyriau dėl daugelio priežasčių: melagysčių, gėrimo, nesveiko pavyduliavimo, manijakiško sekimo, grasinimų, draudimų, amžino sėdėjimo ant mamos sprando ir panašiai. Dėl jo neturėjau draugų, nustojau bendrauti su kai kuriomis draugėmis, nes pasak jo, jos man darydavo blogą įtaką ir jam jos nepatikdavo. Viskas susidėjo į krūvą ir nebeištvėriau- palikau. Negaliu sakyti, kad visa draugystė buvo bloga. Jis tikrai mane mylėjo, mėnesį gulėjus ligoninėj prasergėjo, turėjom puikių akimirkų kartu. Bet nusprendžiau, kad negalėsiu visą gyvenimą nešioti sau akmenį po kaklu, sėdėti namie, neturėti draugų, gyventi sulipus tik su juo. Visgi esu jauna ir noriu šį bei tą patirti, pagyventi. Bet tas jo nesveikas pavydas….
Išsiskyrus nusprendžiau pasipasakoti mamai. Galvojau, kad tikrai supras, patars. Tačiau pasidarė taip, kad aš dėl visko likau kalta. Pasak jos pasitampiau ir pamečiau, ieškau naujų kavalierių, draugės veda iš kelio, ji per daug man leidžia ir panašiai. Pradėjo aiškinti tokius dalykus, kurie net nesusiję su tuo. O dar daugiau, tai vos ne visai giminei skelbia kokią blogą dukrą ji turi, kviečiasi mano ex į svečius bei su juo susirašinėja. Apibendrinus: nori nenori turiu su juo draugauti, nes kitu atveju turėsiu pamiršti laisvalaikį, užsidaryti namuose, apsikabinti rožančių ir kalbėti 100 kartų į dieną “Sveika, Marija”.
Merginos, kaip elgtis? Nesu mažas vaikas, tačiau gyvenu su mama, tad ir nesu savarankiška. Gal išties taikytis? Ignoruoti jau nebeįmanoma, kiekvieną dieną ta pati kalba, kiekvieną dieną moralai ir ašaros. Ir man sunku patikėti, kad mama taip nepalaiko ir jai labiau rūpi svetimo žmogaus laimė. Patarkit.. (jei ką domina, man 19 metų)
O studijuoji ar 12 klasej esi?
Dvyliktoje
Tai tau praktiškai tas pats gaunasi , lieki su vaikinu sėdi namie arba su juo , o jei jį ir palieki vistiek namie….. nepavydėtina situacija , užjaučiu
Bernui knisdavai prota, kad sedi pas mama, o pati?
ta prasme? aš dar mokyklą lankau, laba diena
Jetus mergyt…
Mamos nepakeisi. Tikrai.
Tad keisis viskas, kai pati išeis ant savęs gyventi ir išlaikysi atstumą tokioms temoms, santykiams…. Deja…
Nesitaikyk!
Geriau tikrai nebus.
Patikėk manimi
Nu tai ko cia pariniesi? Tavo gyvenimas, kodel tu turi daryti tai, ka tau liepia, pries tavo valia? Nesakau, reikia klausyt tevu, bet tikrai ne tokiose situacijose. O dabar, kaip tik gerai gal, net jei ir neleis, pasedesi daugiau prie pamoku, islaikysi gerai egzaminus, isvaziuosi studijuot ir nebeliks sios problemos
Užjaučiu, net sunku kažką patarti. Tačiau tavo vietoj nepasiduočiau. Pakentėk kelis mėnesius, ruoškis egzaminams ir vasarą palik tėvų namus. Iškelk mamai ultimatumą, arba ji nustoja bendrauti su buvusiuoju, arba tu nebendrausi su ja.
Tikrai nesitaikyk. Aš jau geriau sėdėčiau namie ir dar pakentėčiau keletą mėnesių nei leisčiau man lipti ant galvos.
Kosmaras…Aš tai nesitaikyčiau. Mama gal atlėgs, pasimirš, naują dramą susigalvos, o kaip įvardinai „akmenį“ visam gyvenimui po kaklu turėsi ir nieks neapgins, akivaizdu…
kokia bjauri situacija oj tik negrisk pas ji! ne ne ne ! mama paburnos ir praeis nebus jau taip kad tikrai tave uzdarys ir savaitgaliu nematysi tik taip kalba nu nebent tikraja to zodzio prasme mama tavo isprotejus, kaip taip palaikyt kazkoki pimpala o ne savo dukra nesuvokiama …. tik nesitaikyk su buvusiu
Sakai, kad tavo vaikinas gerai sutaria su tavo TĖVAIS, bet didžiausią problemą iškeli kalbant apie mamą. Ar tėvas yra? Toliau, niekas, tik tu pati gali nuspręsti, kaip elgtis. Tu geriausiai žinai, koks tas vaikinas ir kaip jis su tavimi elgiasi. Nemanau, kad mama nori tau blogo. Kaip ir minėjai, tas vaikinukas labai gerai su ja sutaria, kad natūralu, kad mamai jis atrodo tinkamiausias kavalierius Tau. Turi turėti savo charakterį, nepasiduoti. Bet ir vaikinas kvailas, jeigu nesupranta, kad iš antros pusės jau jausmų nelikę, kam čia dar kažką bandyti iš to išspausti. Įdomu, kaip reaguotų mama, jeigu jai pasakytum, kad tas vaikinas tave muša iš vėžių, trukdo mokytis, per jį tau sunkiai sekasi ruoštis egzaminams ir t.t. Gal tada kažkas pasikeistų? Šiaip, aišku. Be galo sunku, kai atrodo artimiausias žmogus palaiko ne tavo pusę, o galima sakyti svetimo. Nėra padėties be išeities ir kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Nenoriu nieko kaltinti ir nieko teisinti, bet nemanau, kad kai žmogui yra 19 metų, jam tėvai turi teisę aiškinti ar net VERSTI būti su kokiu nors žmogumi. Juk tai tavo gyvenimas, tavo poreikiai, norai ir visa kt. Kol mama šito dalyko paprasto nesupras, ko gero, kad teks taikstytis su tokia situacija… kol ko gero netapsi savarankiškas žmogus.
Visu pirma, tai labai keista mama, neatrodo, kad jai sitoje situacijoje svarbiausia jusu laimė ir jausmai. Tikrai nepavydetina problema, taciau manau, kad turit klausyti savo sirdies. Kam buti su vaikinu tik tam, kad patenkintumet mamos lukescius? Darykite, taip, kaip jums geriausia, galiausiai mama apsipras su tuo, jog taikytis su vaikinu nenorit. Ir visu antra: jus pilnamete, suprantu, gyvenate pas mama, bet po velniu, juk ji negali uzdrausti jums visko
nesitaikykite su tuo vaikinu, jeigu nenorite. MAmai tiesiog sokas, mano, kad jums proto uztemimas ir bando atvesti i prota.. Kuri mama nori, kad dukra bernus keistu, o ypac jei sitas jai pasirode geras.. Jai reikia laiko susiprasti..Gal pora menesiu palaikys uzdaryta, bet po to turetu suprasti jus.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
