mama verčia draugauti su vaikinu
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos panelės,
Nebežinau į ką kreiptis ir išsipasakot šią problemą. Mylimiausias žmogus atsuko, taip sakant, subinę, sesuo jau nebeturi žodžių mamos elgesiui ir nenori kištis.
Visa istorija prasidėjo nuo to, kai rimtai susipykau su vaikinu su kuriuo draugavau 2 metus. Jis labai gerai sutarė su mano tėvais, neblogai palysdavo į išeinamąją, bandydavo vis kaip nors įtikti. Galiausiai su juo išsiskyriau dėl daugelio priežasčių: melagysčių, gėrimo, nesveiko pavyduliavimo, manijakiško sekimo, grasinimų, draudimų, amžino sėdėjimo ant mamos sprando ir panašiai. Dėl jo neturėjau draugų, nustojau bendrauti su kai kuriomis draugėmis, nes pasak jo, jos man darydavo blogą įtaką ir jam jos nepatikdavo. Viskas susidėjo į krūvą ir nebeištvėriau- palikau. Negaliu sakyti, kad visa draugystė buvo bloga. Jis tikrai mane mylėjo, mėnesį gulėjus ligoninėj prasergėjo, turėjom puikių akimirkų kartu. Bet nusprendžiau, kad negalėsiu visą gyvenimą nešioti sau akmenį po kaklu, sėdėti namie, neturėti draugų, gyventi sulipus tik su juo. Visgi esu jauna ir noriu šį bei tą patirti, pagyventi. Bet tas jo nesveikas pavydas….
Išsiskyrus nusprendžiau pasipasakoti mamai. Galvojau, kad tikrai supras, patars. Tačiau pasidarė taip, kad aš dėl visko likau kalta. Pasak jos pasitampiau ir pamečiau, ieškau naujų kavalierių, draugės veda iš kelio, ji per daug man leidžia ir panašiai. Pradėjo aiškinti tokius dalykus, kurie net nesusiję su tuo. O dar daugiau, tai vos ne visai giminei skelbia kokią blogą dukrą ji turi, kviečiasi mano ex į svečius bei su juo susirašinėja. Apibendrinus: nori nenori turiu su juo draugauti, nes kitu atveju turėsiu pamiršti laisvalaikį, užsidaryti namuose, apsikabinti rožančių ir kalbėti 100 kartų į dieną “Sveika, Marija”.
Merginos, kaip elgtis? Nesu mažas vaikas, tačiau gyvenu su mama, tad ir nesu savarankiška. Gal išties taikytis? Ignoruoti jau nebeįmanoma, kiekvieną dieną ta pati kalba, kiekvieną dieną moralai ir ašaros. Ir man sunku patikėti, kad mama taip nepalaiko ir jai labiau rūpi svetimo žmogaus laimė. Patarkit.. (jei ką domina, man 19 metų)
Su mokslais jokių problemų niekada neturėdavau, tad dėl egzaminų nebijau. Tačiau parinuosi dėl to, kad planuoju vasarą padirbėti, kad galėčiau bent šiek tiek turėti pragyvenimui mieste ir nereikėtų sėdėt ant sprando. Plius tas bambėjimas kiekvieną dieną ne per geriausiai nuteikia mokslams.
Kalbant apie tėtį, tai jam mama neseniai pasakė, visa giminė spėjo sužinot, o jis liko paskutinis (keista). Tai mama atėjo pas mane ir tiesiai šviesiai išdrožė, kad tėtis yra ant manęs labai piktas ir, kad ji jam viską papasakojo. Kad piktas, tai dar nemačiau, mažai jis namie būna nes ilgai dirba. Bet mama matyt sąjungininkų ieško šiuo klausimu.
Na, visi tie bambėjimai yra normalu, pats kol kas taip gyvenu ir daugelis iš čia rašančių ko gero pro tą patį yra praėję. Gali bandyti naudoti kažkurios iš čia komentavusių patarimą, kad ultimatumą motinai gali iškelti – arba ji nebendrauja su vaikinu, nes tu su juo būti nenori, arba tu nebendrausi su ja. Gal kažkiek susimąstytų tada.
Na, jeigu jau ir tėtis atsuks nugarą, tai tada jau išvis sunku kažką ir be patarti… Numaniau, kad tėvas kaip tik turėtų imtis atitinkamų veiksmų, juk tikrai manau, kad tėvas klausytų dukros ir nenorėtų, kad ji būtų su tuo, kas jai visai nepatinka. Gal reikėtų apie tai pakalbėti su juo pačiu, o ne klausyti mamos, ką ji kalba. O į kitą giminės pusę išvis nekreipk dėmesio. Tegul galvoja kas ką nori, svarbiausia čia yra tėvai ir su jais reikia kalbėtis. Šiuo atveju ko gero su tėvu, nes kaip išsiaiškinome, mama savo pozicijos šiuo klausimu nė neketina keisti.
Jokiu būdu nesitaikyk ir neklausyk mamos, nesveikas pavydas su amžiumi tik didėja
man buvo priesinga situacija – neleido draugauti paauglystes su vienu vaikinu, visaip skyre, susitikt neleido ir pan. na galiausiai pati meciau nes man netiko jis.
O siaip neklausyk mamos, cia jau kiek nesveikas poziuris jos. sakyciau kad ten buvo misteris tobulybe, o tu kale lakstanti pas visokius blogiukus, tai gal mama ir gero linki tokiu elgesiu. bet kaip rasei ir isgeria ir meluoja ir pavyduliauja nesveikai, tai tikrai nera prasmes buti su tokiu zmogum…. mamai kazkas negerai, turi tai praignoruot.
Mano mama jaunystej ir vos ne istekino uz buvusio jos vyro, nors ji pries santuoka pamate koks jis yra, bet jos mama irodinejo kad geras. na ir kuom baigesi – nuolatiniai gerimai, engimas ir pan., galiausiai skyrybos.
Nera prasmes aklai klausyt mamos. Patarimu galima isklausyti.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
