mano tevai irgi buvo pries, mama labai religingas, tevas ne, bet mamai pritaria, ir siaip jo nuomone nepagarba moteriai gyventi susimetus.
Bet pamazu viskas keitesi… Daznejo mano nakvynes pas vaikina, jis atsikrauste i mano rajona, todel ir siaip dazniau susitinkam. pasipirso man, emem kalbet apie vestuves, ir tevams pasakiau kad jos bus, bet pirma turim kitu rupesciu, todel tai tik formalumas kada: o tas kada kada turesim uztektinai finansu. Tad isitikine rimtais ketinimais jie ir buta mums perleido ir masina, ir kaip supratau susitaike ir su gyvenimu susimetus, nes pinigu ir bustui isirengti ir vestuvems susitaupyti nespesim sukaupt iki Sausio menesio kada bustas bus musu. Pati norejau vestuviu, bet isivertinus kad gausim tuscias sienas ir keleta baldu, vestuves teks atidet…. taip jau aplinkybes sukloste
tiesa mano poziuriu nera butina (netgi ir nerekomenduotina) pagyventi susimetus pries santuoka. nemanau kad ta buitis gali buti kazkas tokio kad del to reiketu mesti zmogu,ar jis pasirodytu visiskai kitoks. bent jau as saviski pilnai buityje pazinau ir negyvendama kartu bet nemazai laiko leisdama su juo. zmones tam ir bendrauja, snekasi apie poziurius i buiti ir kitus dlykus
