Man grupinė labiau patiko nei individuali – bet gal labai nuo psichoterapeuto, grupės, probelmos pobūdžio ir kt faktorių priklauso. Aš sakyčiau, kad grupinė yra idealus variantas tiems, kas turi santykių bėdų – ne tokių kritinių kaip kraštutinė sociofobija ar nevaldomi agresijos priepuoliai, bet, pvz, nesiseka santykiai su vyrais, bijau užmegzti kontaktą, negaliu pamiršti buvusiojo, t.t. Grupinė yra terapiška ne tik tuo, kad gauni atgalinį ryšį iš kitų žmonų, bet taip pat gali čia ir dabar stebėti, kaip tu bendrauji (kuri ir palaikai santykius), kaip darai sprendimus, būdamas tarp žmonių. Pvz, jei turi problemą, kad užsiplieski kaip degtukas – pačioj grupėj gali kilti tokia situacija, kad teks užsiplieksti ir bus galima čia ir dabar išanalizuoti, o kas iš tikro už to slypi… Pliusai – pigesnė, ne tiek daug pasipiriešinimo iš kliento pusės (jei nenori tą dieną kalbėti, gali nekalbėti, nors būtų gerai, kad savęs paklaustum, o kodėl nesinori ir ką aš su tuo darau). Minusai – aš manau, kad reikia daug daugiau laiko rimtesniems sunkumams išspręsti (skirtingai nei individualioj, grupinėj kiekvieną užsiėmimą dėmesys labiau skiriamas skirtingiems žmonėms, nebent koks kritinis atvejis), ne tokia intensyvi kaip individuali.
Lankiau gan ilgai (su pertraukom), bet didžiausia bėda – nepavyksta surinkti grupių, todėl atsiranda tos pertraukos, o, galiausiai, ir iš viso nutrūko mano kontaktai su psichoterapeute (dėl tos pačios “laukimo” priežasties).
