Aš prašiau pertraukos, kai jau žinojau, kad mūsų santykiai neturi ateities. Ne tam, kad palakstyčiau, o tam, kad suprasčiau, ar pasiilgstu jo, kai žinau, kad jo nėra. Po dviejų dienų gavusi laabai graudų laišką ir puokštę gėlių “mūsų” dienos proga, palūžau, susitaikiau, tada bandėm gaivinti santykius, važiavom savaitgaliais prie jūros, į druskininkus ir pan, labai daug buvom kartu. Po mėnesio vis tiek išsiskyrėm (taip pat po 3 metų draugystės). Manau, kad pertrauka santykiuose yra nesąmonė, o jei ji yra, tai jau reiškia įžangą į išsiskyrimą. Kad ir kaip skaudžiai tai skambėtų..
(nežinomas) (archyvas)
