Dužus širdutė
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, merginos. Atsiprašau iš karto už anonimą. Esu baisioje situacijoje, ašaros rieda upeliais. Draugauju su vaikinu 3 metus, esame praėję daug ką, ir šilto ir šalto. Galėčiau drąsiai teigti, kad buvome pora kaip tvora, visada padėdavom, išklausydavom. Nesame vienas kito rimtai išdavę. Šeimoje, jis kaip savas, mano tėvai jį myli, o ir jo šeimoje jaučiuosi nesvetima. Paskutiniu metu jam sunkus laikotarpis, sako, kad pats savęs nesupranta, nežino ko nori, bet žino tiek, kad nori būti kartu. Neseniai pasakė, kad nori išsiskirti (buvo girtas) ir pasakė telefonu. Girtas jis būna labai retai. Į akis jau to pasakyti nebegalėjo, sakė neimk į galvą ką sakau. Po netrumpo pokalbio pasakė, kad nori išsiskirti tam, kad apsaugotų mane nuo savęs. Nebėra jis tas žmogus su kuriuo susipažinau, bet šitą žmogų aš myliu ir su minusais. Po to dar pasikalbėjus pasakė, kad nebenori skirtis, bet jam reikia pertraukos, nors visada sakė, kad pertrauka yra blogas dalykas, bet a le šiuo atveju, tai yra dėl jo, nes jam reik su savim susitvarkyt, o ne dėl mūsų. Pasakė, kad myli, tokio dalyko jis tikrai nemeluotų, o ir šiaip mūsų santykiuose melo nėra nė kruopelytės. Išvaro šį savaitgalį nežinau kaip apibūdinti kokiais reikalais, bet ir pabūt ir pašvęst, sakau, kad gal pertraukos reiktų po savaitės, nes ir man šiuo metu sunkus laikotarpis. Nežinau, panelės ką daryt. Naktį sumasčiau, gal, kad nereik nukelt tos pertraukos, tegu, ir pasitūsint galėtų neįsipareigojęs (va čia ir pati sau labai prieštarauju). Pasidalinkit, merginos, gal kas esate buvusios tokioje situacijoje, nežinau pati nei ką galvoti, tik ašaros byra ir širdutę skauda… (
O tau būtų malonu žinoti, kad pertraukos metu kažkokiam tuse prisigėręs nusilaižė ar pasibarškino su kita pana, o vėliau lyg niekur nieko, grįžo (jei po pertraukos giš) pas tave? Ar būtų malonu, kai sakytų, kad tai nieko nereiškia, nes jus buvote išsiskyrę trumpam?
Nelaikyk, nori pertraukos, tebunie, jei jums bus lemta buti kartu, Jus busite kartu, ir nesvarbu kas tai butu pertrauka, ant trumpas issiskyrimas laikykis! Zinau,kad beproto skauda, pati dabar sunku laika isgyvenu, suzadetinis atsauke vestuves… Nesedek namie, pasipuosk lek su draugem susitikt, savaitgali i kluba paselt, su drauge po taure vyno isgert ar stipriau kazko
Teisingiausi turbūt žodžiai, kad jei bus lemta – bus. Ir daugiau niekas kitas nerūpės. Bet ar palaukt tos pertraukos, ar nuo dabar pradėt nė nelaukus savaitgalio?
Žmogučiui, kuris myli, nereikia jokių pertraukų. Jei nori pailsėti pasakytų jog savaitgalį nori pabūti vienas nes prastai jaučiasi, kad tik nesukeltų jokios širdgėlos artimam žmogui. Pagalvokit, gyvenimas ir taip išskiria daugelį porų (darbas užsienyje, fūristų, jūreivių šeimas). Jie tik ir svajoja, kad būti kartu, o čia tai , manau, iš gero gyvenimo tokios pertraukos, kurios dažniausiai dar labiau atiolina žmones.
Žinoma, kad ne…
Reikia jums rimto pokalbio dėl tolimesnės santykių perspektyvos, nes tos pertraukos tikrai nieko gero nežada. Arba būnat kartu, jei mylit, arba skirstotės. Kam žaisti su tom pertraukom? Pabandykit išsiaiškinti kas tokio atsitiko, kad prabilot apie pertrauką. Gal įsivyravo monotonija, rutina jūsų santykiuose? Gal jūs jam atsibodot? Nemalonu sakyt, bet dažnai sakoma, kas galvoj, tas girtam ant liežuvio galo, todėl tikėtina, kad galbūt jis bijo jus įskaudinti ir prisipažinti, kad nebemyli.
Na, mane truputį guodžia, gal, kad ta pertrauka būtų, ne dėl to, kad jį užknisu-atsibodau. Bet jam pačiam susiprast ko jis nori iš gyvenimo. Jis yra labai aktyvus, todėl labai kenčia studijos, santykiai su šeima, mokslus jau ne kartą ketino mesti.
Jo žodžiai, dar mano durniavimo, kaprizų metu buvo, kad pertraukos yra pats didžiausias š.. Jei žinočiau, kad viskas susitvarkys, tikrai užsimerkčiau ir pamirščiau jį tarkim tai nelemtai savaitei, o jei ne, tai tikrai nėr prasmės savęs, per tą savaitę kankinti.
Aš prašiau pertraukos, kai jau žinojau, kad mūsų santykiai neturi ateities. Ne tam, kad palakstyčiau, o tam, kad suprasčiau, ar pasiilgstu jo, kai žinau, kad jo nėra. Po dviejų dienų gavusi laabai graudų laišką ir puokštę gėlių “mūsų” dienos proga, palūžau, susitaikiau, tada bandėm gaivinti santykius, važiavom savaitgaliais prie jūros, į druskininkus ir pan, labai daug buvom kartu. Po mėnesio vis tiek išsiskyrėm (taip pat po 3 metų draugystės). Manau, kad pertrauka santykiuose yra nesąmonė, o jei ji yra, tai jau reiškia įžangą į išsiskyrimą. Kad ir kaip skaudžiai tai skambėtų..
Nesvaistyk veltui laiko, kuo greiciau tuo geriau,kad supratu nori nenori buti ir viskas ne sitas, bus kitas, ir dar geresnis, kuris bus vertas, tavo kiekvienos laisvos dienos, minutes. nesvaistyk metu, jie bega greit..
Na, kvailutė/naivutė esu, kuri tiksi, kad nebūsim iš tų, jei ir bus ta pertrauka, kad jis viską sugadins, nors realybę tikrai suprantu….
Jei tikrai zmogus myli ir yra apsisprendes jam jokiu pertrauku nereikia,o jei jau praso tai zinok kad kazkas netaip,gal atsibodo kazkas,gal nebemyli,gal pas kita nori, nes santykiuose tokiu dalyku neturi buti jokiu pertrauku…man irgi sake myli,bet pasirode turejo kita…tipo sake kad myli kad manes neskaudint,tokia gi bernu pasiteisinimai….
esame darę pertraukų. aišku ne dėl smagumo… bet kiek buvau išėjusi, tiek po poros dienų ateidavo picų prikepęs. pasiilgsta.
tik aišku be jokių “eik pasiduok su kitom, o aš lauksiu” . tiesiog gal reikia kažkurį laiką pabūti atskirai, nesimatyti. juk nebūtina iš karto kitiems/kitoms kartis ant kaklo. ir tada matysit.
bet iš kitos pusės, laisvė gali ir patikti. (ypač jei problemos dėl ėjimo į kairę) čia turbūt nuo santykiu ir žmonių priklauso.
Aš taip pat prieš pertraukas. Jei neįmanoma visko išspręsti susėdus ir viską apkalbėjus, kas gali pasikeist per pertrauką? pagalvoti, kad reikia ir aš sutinku, bet daryti pertraukas? kas bus tikras, kad praėjus kiek laiko to vėl nereikės? Pirmiausia reikia nuspręst, ar norit būti kartu tikrai, jei atsakymas teigiamas – pamažu ieškoti išeities iš dabartinės padėties, bet nebėgti nuo bėdų dangstantis pertraukomis.
Labai norėčiau tikėtis, kad viskas susitvarkys, jis yra gan lėtas, tad kai paklausi, to iš kart tikrai negausi, jam viską reikia milijonu kartų permastyt, o jei verti atsakyt dabar, tai pasako beleką, kad tik atsakyt.
O susitikti ir pasikalbėt labai rimtai, šią savaitę, kad ir kaip juokingai skamba, bet laiko nėra… Žmogus vis dar sako, kad pasiilgsta, gal tai ne tik žodžiai…Juk manau, kad kiekvienas žmogus užsiknisa pats su savim, juodas periodas… GAL, o gal ir ne. Pasako man viską, ką ne taip darau, pasitaisau… Tokie atviri vienas kitam esam/buvom…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
