Kad aš lankiau daug tų būrelių, dabar nelankau nei vieno, nes noriu labiau ties mokslais susikaupti. Bet nesu ten kokia knygų graužikė, noriu ir pasilinksminti, ir su draugais pabūti. Daug visokių straipsnių skaičiau tai supratau, jog nemoku išlipti iš savo komforto zonos. Namuose nebijau nei iš save pasijuokti, nei ką. O vat tarp klasiokų bijau kažką ne taip pasakyti, būna, kad bandau įsiterpti į pokalbį, bet ne visada pavyksta…. Todėl dabar vis mažiau bendrauju, bijau, kad nusijuoks iš mano pasisakymų ar dar blogiau net nesiklausys manęs, apie kūno kalbą iš vis patyliu, jaučiuosi surakinta grandinėmis. Viduje tiesiog liejasi emocijos, bet iš išorės stoviu kaip įsmeigta.
(anonimas) (archyvas)
