kai kalbi apie gamtos apsuptį, tai pradedu galvot, kad tu ten pat mokaisi, kur ir aš jei ne paslaptis, kokiam mieste mokaisi?
o šiaip Anglija mane slopina asmeniškai. Nepakenčiu keltis ir pravėrus užuolaidas pamatyti tą niūrų anglišką peizažą iškart depresija, norisi eit atgal į lovą ir visiškai nieko nedaryt buvo ir man toks laikas, kad į universitetą eidavau tik dėl to, kad reikia… į parduotuvę išvis nenorėdavau eit, nes visas apsipirkimo procesas tiesiog nervindavo. Norėjau sėdėt namuose, valgyt angliškus pusfabrikačius ir žiūrėt kokį filmą… kaip sakoma, egzsistuoti, o ne gyventi… atrodo, jauna esu, turėčiau džiaugtis kiekviena akimirka… bet pasidariau sėsli, rami ir pati sau nuobodi
oi, galvojau, kad atrašei Taip, kad esi Anglijoje nesusipratimas. Tiesiog ignoruok tada pirmą kitos žinutės dalį, kur kalbu apie slegiantį Anglijos orą
