Kai paspaudi pauzę gyvenimui
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Atėjo ir man vienas iš tų vakarų kai atrodo slegia kažkas krūtinę ir reikia išsilieti. Kur daugiau, jei ne čia
Ar buvo kuriai iš jūsų, kad atrodo gyveni, bet negyveni? Esu tokioj savo gyvenimo stadijoj, jog atrodo lyg būčiau uždėjusi viskam pauzę. Viskas, kuo rūpinuosi – kur sekančią dieną reikia nueiti (reikia, o ne noriu nueiti), ką apsirengti ir pietums pagaminti; atrodo lyg visas džiaugsmas būtų pradingęs. Gyvenu ne Lietuvoj, dar kurį laiką negaliu grįžti dėl tam tikrų priežasčių (ne, nieko baisaus ), o čia neturiu širdžiai mielų draugų, galima sakyti neturiu laisvalaikio tokio, kokį turėjau anksčiau – aktyviai gyvenau ir džiaugiausi tuo gyvenimu. Taip, čia yra “draugų”, bet net nesistengiu jų “prisijaukinti” – na ne mano tai žmonės ir nematau prasmės apsimetinėti ir leisti su jais laisvalaikį kai man tai neteikia jokio džiaugsmo (draugų požiūriai ir pomėgiai nuo maniškių skiriasi kaip diena ir naktis). Laukiu tik to momento kai būsiu “laisva” ir galėsiu grįžti į Lietuvą, kuri patapo mano svajonių objektu, tad savotiškai dabar tiesiog bandau išgyventi iki to laiko.
Bet taip jau pragyvenau metus, ir viskas ima erzinti. Virstu į tą žmogų kokiu niekada nenorėjau būti (ir nebuvau) – namisėda, kurios nebedomina aplinkinis pasaulis. Nepasakyčiau, jog esu vieniša, turiu ir draugų LT, su kuriais ir toliau bendrauju ir kaskart grįžusi susitinku, bet ima kažkoks baltas pavydas krebždėti – life goes on, jų gyvenimai bėga ta pačia vaga kaip anksčiau bėgo ir maniškis – aktyviai, įdomiai, socialiai, maniškis štai sustojo (toks jausmas).
Kartais svarstau ar norėčiau, kad tas gyvenimas čia imtų gerėti, kad nesugalvočiau pasilikti visam (nes įdėjus šiek tiek pastangų čia žinau jog turėčiau tokį gyvenimą, kokio Lietuvoj legaliomis veiklomis užsiimantys žmonės neturi ). Lyg baudžiu save taip gyvendama kaip dabar, už tą durną sprendimą išvažiuoti, bet ko žmogus nepadarai dėl ambicijų..
Nežinau kodėl čia rašau, patarimų lyg ir nereikia – situacija nepasikeis, nes aš jos nenoriu keisti ir net neturėčiau kaip tai padaryti (kvaila, ar ne?). Bet gal kas yra buvęs panašioj situacijoj, kai jauti lyg you’re missing out on something great, ar pavyko išsivaduoti iš tos stagnacijos? Iš kur rasti savy motyvacijos, kai kas rytą atsikėlęs žiūri į veidrodį ir įtikinėji save, jog tu gali, tu gali išgyventi šitą dar vieną sušiktą dieną, nes ji veda prie tavo tikslo?
Neskaičiau, bbd.
Biški patrumpink tekstą iki 1 eilutės.
O kokioje salyje gyveni? Nelankytu tokios mintys,jeigu turetum daugiau veiklos. Jei stengtumesis pazint kitokiu zmoniu. Visi juk nera vienodi. Laikui begant atrandi,tai kas artima.
Man panasiai siuo metu :/
Gražiai parašyta Malonu skaityti. O patarti,deja,neturiu ką.
turiu tokia pat situacija,geguze kraunu lagaminus ir varau namo i lietuva.. nes as jauciu kai as cia mirstu is vidaus.. pasidariau visiskai pasyvi viskam,,as nenoriu tokio gyvenimo nors salygos ir geresnes nei LT ,, bet geriau busiu ubage bet laiminga,negu pinigu verge be sirdziai mielo gyvenimo..
panašiai jaučiuosi ir aš šiuo metu atrodo tik egzistuoji dabar, gyveni laukime kada galėsi grįžti namo ir normaliai pagyventi, nors taip pat kaip buvo anksčiau jau vis tiek nebebus. Turėtum stengtis gyvenimą kurtis naujoje vietoje, bet vis kažko stabdai, lauki :/
čia turbūt daug ką aplanko depresija gyvenant užsienyje man irgi buvo toks laikas, kai nieko nesinorėjo ir niekas neteikė džiaugsmo taip jau yra… supratau, kad situacijos pakeisti negaliu (nes ne dėl darbo ir pinigų esu užsienyje, o dėl to, kad čia mokausi ir mesti mokslų dėl to, kad kažkas nepatinka, tikrai sau niekada neleisčiau ir neatleisčiau). Tad pakeičiau požiūrį į tą situaciją ir dabar tikrai geriau jaučiuosi save stengiuosi kažkaip motyvuoti, ieškau prasmės net menkiausiuose dalykuose. Gaminu, daug vaikštau, sportuoju, skaitau. Nereikia man krūvos draugių yra keli žmonės, su kuriais galiu susitikt tiek pakalbėt/pabendraut, tiek aktyviau praleist laiką ar pasilinksminti. Užsienis keičia žmonės ir patirtis, kurią čia įgyji, visą gyvenimą tau išliks vertinga
Čia gal tokia “emigrantinė apatija”? Aš kai pagalvoju, kiek žmonių šitaip gyvena “užsimarinavę”, baisu pasidaro.. Aišku, turbūt dauguma randa tą laimę svetur, bet aš nesugebu. Nors gyvenau ir prieš tai užsieny, ir pati sau kartodavau jog noriu ilgiau pagyventi kur nors kitur nei Lietuvoj (ir tuo tikėjau), bet sugebėjau pataikyti ten, kur būti nenoriu..
Man irgi atrodo, kad geriau jau sėdėt be pinigų, bet Lietuvoj, nei kažkur, bet turtingai. Bet nujaučiu jog taip yra todėl jog realiai niekada ir negyvenau sunkiai, tiek tėvų pastangom, tiek savom pastangom visad turėjau tą gerą gyvenimą ir jo tiesiog nesureikšminu, o gal vertėtų…
anonime, Anglijoj esi?
Taip, ir mane čia laiko būtent mokslai Bet mane supantys žmonės kaifuoja nuo to gyvenimo būdo, kuris čia įprastas, todėl sunku rasti bendrą kalbą. Gyvenu absoliučioj gamtos apsupty; taip, vaizdas pro balkono langą daugiau nei įspūdingas, bet esu visiškai ne gamtos žmogus. Man miesto gyvybė yra viskas, galimybė savaitgalį išeiti kažkur, kad ir pasivaikščioti centre, yra man geriausias poilsis. Bet ne prakaituoti kopiant į kalną 4 valandas. Bet džiaugiuosi kad tu radai būdą kaip prisitaikyti, vadinasi tai įmanoma
Ne Tai ta proga man dar koją kiša ir kalbos barjeras šioks toks
O planuoji grįžti į Lietuvą?
kai kalbi apie gamtos apsuptį, tai pradedu galvot, kad tu ten pat mokaisi, kur ir aš jei ne paslaptis, kokiam mieste mokaisi?
o šiaip Anglija mane slopina asmeniškai. Nepakenčiu keltis ir pravėrus užuolaidas pamatyti tą niūrų anglišką peizažą iškart depresija, norisi eit atgal į lovą ir visiškai nieko nedaryt buvo ir man toks laikas, kad į universitetą eidavau tik dėl to, kad reikia… į parduotuvę išvis nenorėdavau eit, nes visas apsipirkimo procesas tiesiog nervindavo. Norėjau sėdėt namuose, valgyt angliškus pusfabrikačius ir žiūrėt kokį filmą… kaip sakoma, egzsistuoti, o ne gyventi… atrodo, jauna esu, turėčiau džiaugtis kiekviena akimirka… bet pasidariau sėsli, rami ir pati sau nuobodi
oi, galvojau, kad atrašei Taip, kad esi Anglijoje nesusipratimas. Tiesiog ignoruok tada pirmą kitos žinutės dalį, kur kalbu apie slegiantį Anglijos orą
Everyone has those days…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
