Sveiki. Nežinau, ar teisybė tai, ką rašote, bet iš jūsų kalbėjimo jaučiasi labai didelis dėkingumas MD merginoms. Savaime tai būtų gerai, bet man kažkodėl atrodo per didelio pasitikėjimo aplinka ir per mažos savivertės ženklas, taip pat aukos sindromas. (nepykit, jei aš neteisi – tuo geriau). Taigi, esat kaip liekna gėlelė, kuri kad pasitvirtintų savo egzistavimą, turi jaustis reikalinga, dėl to sudedat per daug vilčių į žmones, kurie apie tai nenutuokia. Taigi, sakyčiau, reikia stiprinti savo pasitikėjimą -stuburą- mokėti reikšti SAVO nuomonę, norus, atsisakyti, jei yra spaudimas iš aplinkos. Kartoju visų mintis – reikia pasitikėjimo. kadangi jo nusipirkti neina, kitiem reikalam, kaip suprantu, pinigėlių irgi nepakanka, siūlau eiti sportuoti. Salėje, namie, maratonai iki nukritimo:
1. Nėra laiko galvoti apie savo bėdas
2. Akivaizdžiai keičiasi kūnas, o tada atsiranda noras prisižiūrėti
3. Ugdoma valia
4. Po 3 savačių susiformuoja sveikas įprotis
5. Sportuojant vyksta pokyčiai smegenyse, skiriasi laimės hormonas. Taigi vietoj vaistų pirmyn, ir pradėti sveikimo procesą. O vaikinas – taigi jis net nenutuokė apie visas jūsų pastangas ir norus.
Sėkmės
