Maniškis dukrai paaiškino, ji nepyksta, viską supranta, jai 11 metų, bet labai protinga ir labai graži, norėčiau, kad būtų mano dukra, bet tada išlenda mintys, kad tai ne tik jo dukra, bet ir jos…
O jums situacija dar blogesnė, maniškio buvusi skambinėjo girta naktį porą kartų, bet jis ją pasiuntė ir viskas, dabar atstojo, neskambina visai. Tame ir esmė, kad visa bėda mano galvoje. Mane mama taip užaugino, tikindama, kad aš verta geriausio. Bet kas tas geriausias? Turtingas advokatas, gražus, tobulas žodžiu. Tokių nėra.
Paviršutiniška galbūt ta mano bėda, tas noras būti pirmąja, bet jis toks stiprus ir graužia mane kasdien iš vidaus…
(anonimas) (archyvas)
