Suprantu tave, nes pati atvažiavau magistro studijuoti. Na, metus ištvėriau… bet kasdien kovoju su savim ir bandau stumtis į priekį Kaip ir tu noriu pabaigti ką pradėjusi, jaučiu jog per daug visko paaukojau jog mesčiau dabar viską Man paprasta – mano gyvenimas mano rankose, tėvai jam įtakos jau senia nebeturi.. tavo atveju gal padėtų pokalbis su mama? Jei paaiškintum kaip jautiesi..
Tik kažkaip nesupratau – atvažiavai 11kl vidury, metus pasimokei (tai lietuvoj dabar baigtum 12?), o čia liko dar 3 metai kol baigsi vidurine?? Čia dėl to, kad tarptautinė mokykla taip?
O pvz į universitetą planuoji kur stot, jei planuoji? Gal verta pabaigt mokyklą ten ir grįžt tada į Lietuvą, kada jau būsi +/- nepriklausoma nuo tėvų malonės ir arešto?
P.s. Siunčiu didelį hug’ą, nes žinau koks jausmas kasryt atsikėlus nė nenorėt iš lovos lipti
