Lietuva-Norvegija. Grizt ar likt?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, merginos Nesu linkusi skųstis viešai (todėl ir rašau anonimiškai), bet neturiu su kuo apie tai pasikalbėti. Tikėjausi, kad gal kuri nors būsit susidūrusi su panašia situacija ar galėsite ką nors patarti. Tai situacija tokia. (Stengsiuosi labai neišsiplėsti).
Gyvenu Norvegijoj truputį daugiau nei metus. Išvažiavau iš Lietuvos 11 klasės vidury. Žinau, kvailu laiku, bet Lietuvoj buvau viena. Tėvai jau anksčiau išvažiavo, sesuo – Anglijoj. Turėjau tik draugus, ir tetą (bet ir ji gana retas svečias namie, ir labai artimos niekada nebuvom). Iš tėvų nuolat jausdavau spaudimą atvažiuot pas juos, per kiekvienas atostogas norėdavo, kad atskrisčiau. Suprantu, pasiilgsta, bet vis tiek… Buvo sunkus laikotarpis, dar tėvų spaudimas, tad neatlaikiau ir išvažiavau. Dabar gailiuosi. Čia, Norvegijoj, neturiu draugų. Yra kelios “draugės”, bet su jomis nei pakalbėt normaliai, nei ką.. 14likinės (neįsižeiskit niekas). Mokausi tarptautinėj klasėj (su klasiokais nerandu bendros kalbos, per daug skirtingi visi), o su norvegais sunku užmegzt pažintis (ir dėl kalbos dar nedrąsu, ir ne mano būdui koridoriuj prieit ir sakyt “labas, davai susipažinkim”. Dabar yra nuolatinė rutina: mokykla, darbas, namai. Su draugais iš Lietuvos palaikau ryšį, nuolat susirašom. Yra ir vaikinas… Dėl jo turbūt ir yra taip sunku. Nelaiminga aš čia, bet atgal grįžt irgi būtų keista… Norisi pagaliau padaryt kažką iki galo, visgi atvažiuodama išsikėliau tikslą baigt vidurinę ir universitetą. Jei tėvams pasakyčiau, kad noriu atgal, tai geriausiu atveju durna ir idiote išvadintų, o dar kad nepabėgčiau tai ir namų areštą turbūt gaučiau.
Tai problema ir yra. Ką daryti? Bandyt toliau čia baigt vidurinę (dar 3 metai) ir tada bandyt atgal į Lietuvą, ar bandyt kažkaip dabar grįžt?
Na, vasarą skrisiu atostogoms į Lietuvą, gal atsigausiu. Bet bijau, kad praėjus šiek tiek laiko ir vėl tokia “depresija” užpuls.
P.S. Prašau, susilaikykit nuo komentarų panašių į “durna, kad išvažiavai”. Ir pati tai žinau. Norisi patarimo ar bent palaikymo.
Ačiū
kaip tingisi tokius ilgus laiskus skaityti…
jooo. ypač kai galima ir vienu sakiniu suformuluot …bet penktadienis, atsiras ir laisvo laiko turėtojų (no-lifer) kurios nepatingės kaip mes
Na as bent jau manau, kad geriau baik tu ta vidurine ten, o tada jau kazka mastyk ten ar Lietuvoje
Gaila, kad neiseina tau parasyti i AZ. Esu patyrus panasia situacija ir galiu pasakyt tikrai sunkus sprendimas- pasilikt ar isvaziuot. As budama 11 klasej istojau i koledza Skotijoj. Geguzes menesi, baigus 11 klase isskridau. Ten gyveno mano tetis ir draugas. Cia palikau draugus, seima ir nebaigta mokykla. Galvojau susitvarkysiu, bet kiekviena diena spaude liudesys, taip ziauriai trauke i Lietuva… Galvojau nee, turiu pabaigt cia viska, univera, tt. Ta pati galvodavau, kad turiu pabaigt viska iki galo. Pabuvau 6 menesius ten, jau mokiausi ir ta dvylikta klase buvo ipusejusi Lietuvoj. Galvojau jau nebeimanoma grizt, jauciaus kaip ikalinta ten. Bet kazkaip paimiau ir nusprendziau, kad ne man vieta toj Skotijoj. Paimiau ir grizau. Priime mane atgal i mokykla. Dabar baigiu 12 klase. Labai dziaugiuos, kad priimiau ta sunku sprendima. Tikrai patariu tau nebut ten, kur tu nesi laiminga. Ir tikrai nesi “durna, kad isvaziavai”. Pasikalbek nuosirdziai su tevais, kad tau ten nera gerai, gal dar neatejo tau tas laikas kada butum pasiruosus gyvent svetimoj saly. Susikaupk ir padaryk sprendima. Tikrai nesigailiu, kad grizau, gal kazkada ir vel isvaziuosiu, bet tikrai dar nesu pasiruosusi. Sekmes tau.
Aš atvykau į Norvegiją po universiteto baigimo. Tai žinok visko būna: atrodo spjaučiau į viską ir lėkčiau į Lt, bet paskui pamąstai, kad kiti daug paaukotų už galimybę atvykt iį Norvegiją. Su draugais tas pats: nėra paprasta rasti.
O šiaip, tik sėkmės
Niekas neliepia skaityti Ir vienu sakiniu suformulavus, tuoj prasideda: o tai kaip tas ar tas, reikėjo aiškiau savo situaciją išdėstyt…
Ačiū toms, kurios nepatingėjo ir perskaitė, ir dar patarė
As dirbu su tarptautinemis klasemis Norvegijoje. Tai galiu pasakyti, kad 80% mano mokiniu taip jauciasi. Ypac sunku tiems, kurie angliskai sunkiai kalba arba nekalba. Situacija pasitaiso po pusmecio ar metu, taciau niekas nepades jei pati nesistengsi Uzsirasyk i koki bureli, kluba, ten praplesi pazintis ir zodyna. Esu tikra kad ir tavo mokyklos direktore ar mokytoja gali tau padeti integruotis pasiulydami kazkokios veiklos. As siulyciau pabaigti cia mokslus o po to spresti nori i lt ar nebe
Neskubek priimti sprendimu…
Bent popieriaus lapa padalik pusiau ir surasyk visus pliusus ir minusus Lietuvos ir Norvegijos. Ir tik tuomet spresk.
Sekmes tau
Plius skandinavijoje dideli atstumai,viskas niuru,as nesuprantu kas ten gali patikt apskritai, pramogu labai minimaliai,kad ir paciam osle,kainos kosmines uz bet ka,visu lietuviu gyvenimas dirbi ir namo ir miegot ir vel tas pats,suvarzytas is visu pusiu, o dauguma lietuviu kaimeliuose ir gyvena,kur pora namu ir iki normalaus miesto koks 100 km
Akonius, Norvegijoje galima dirbti ne tik vergiskus darbus Viskas priklauso nuo zmogaus pastangu ir mastymo o ir oras kai kuriuose miestuose geresnis nei Lt Tik deja ne mano mieste
Kokios veiklos nera? tarkim ka galima veikti Lietuvoje , ko negalima Norvegijoje?
Be pinigu, nieko ypatingi Norvegijoj nematau.. Man, kaip aktyviai lietuvaitei vietiniu gyvenimo budas cia- nepriimtinas, ir nuobodus
Tai vat, kas labiausiai ir slegia. Gyvenu ale mieste.. Bet tai kad cia mires miestas… Jaunimui apart kino tikrai nieko daugiau nera. O ka Lietuvoj galima veikt? Visu pirma tai jau yra sava “chebra”. Varai i gamta, ar kad ir kieme sedet linksmai gali. Norisi juk ir i kluba nulekt.. O kur cia nuleksi? Mano mieste net nemaciau tokio ;o
bitute777 – geras patarimas, reikės pabandyt
Suprantu tave, nes pati atvažiavau magistro studijuoti. Na, metus ištvėriau… bet kasdien kovoju su savim ir bandau stumtis į priekį Kaip ir tu noriu pabaigti ką pradėjusi, jaučiu jog per daug visko paaukojau jog mesčiau dabar viską Man paprasta – mano gyvenimas mano rankose, tėvai jam įtakos jau senia nebeturi.. tavo atveju gal padėtų pokalbis su mama? Jei paaiškintum kaip jautiesi..
Tik kažkaip nesupratau – atvažiavai 11kl vidury, metus pasimokei (tai lietuvoj dabar baigtum 12?), o čia liko dar 3 metai kol baigsi vidurine?? Čia dėl to, kad tarptautinė mokykla taip?
O pvz į universitetą planuoji kur stot, jei planuoji? Gal verta pabaigt mokyklą ten ir grįžt tada į Lietuvą, kada jau būsi +/- nepriklausoma nuo tėvų malonės ir arešto?
P.s. Siunčiu didelį hug’ą, nes žinau koks jausmas kasryt atsikėlus nė nenorėt iš lovos lipti
O kokiam mieste gyveni?atsipalaiduok,nebijok tu norvegu uzkalbint jie juk draugiskicia manau visai kitos perspektyvos ir ateitis..as tai visai I lt nenoriu
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
