(anonimas) (archyvas)
Tai suprantu, kad jam taip patogu, ir kad pati kalta, kad “išlepinau” nors vistiek sakyčiau jo mama jį taip išlepino ne aš. Bet nesvarbu dabar jau tai, dabar tikriausiai reikia galvoti ką padaryti, kad jam nebebūtų patogu ir kad jis būtų priverstas judėti į priekį.
Negaminti ir netvarkyti negaliu, nes pati ten gyvenu ir betvarkėj sėdėti nenoriu, o valgyti vistiek reik ir man pačiai.. aišku galiu nepirkti produktų ir laukt kada pats susiprotės, nes jei paprašau jis nupirks, bet pats niekad nesumąstys kažko padaryti, vistiek reik spyrio į užpakalį. Bet tie pokalbiai irgi nėra išeitis, neišsakau aš visko, nes ir jo man gaila, spausti nesinori, įžeisti nesinori, tai gal yra kokių gudrybių kaip paveikti jį.
