kai suprantu, kad jis ne velnio nevertina mano pastangu del musu santykiu, kartais zeidzia jo savanaudiskumas ir saltumas. mes – labai skirtingos asmenybes, net visi horoskopai raso, kad mes net draugais turejome netapt bet vienas kitam jauciam begaline trauka ir meile. as myliu ji labiau nei save, greiciausiai todel pamirstu nuoskaudas taip greitai. zinau, kad ateityje greiciausiai mums nepavyks buti kartu, bet dabar stengiuosi issaugoti kiekviena akimirka su juo, todel kai supykstu, bandau prisiminti dalykus, uz kuriuos ji pamilau
kartais buna akimirku, kai tiesiog perpildo kantrybe ir noris viska mesti (siandien kaip tik buvo toks vakaras), atrodo, kad tuoj sprogsi ir galvoji “nu kaip jis, velnio nestas ir pamestas, negali suprast, kad elgiasi ne taip, kad zeidzia jo zodziai ar poelgiai…” bet bliamba, nezinau, ka reiketu daryt su ta didele meile, jam jauciama, jei tokiom akimirkom nuspresciau viska baigti
