Kada pradeda išsiskirti nuomonės, supranti, kad žmogus mąsto kitaip nei tu, nei tu tikėjaisi, norėjai

Kai ne pirmą kartą dėl tos pačios priežasties smarkiai susipykstam ir jisai būna dėl to kaltas.

O kodėl pasilieku? Todėl, kad tą žmogų myliu, o tie jo prasižengimai nėra tokie baisūs, kad jau nebegalėtume būti kartu.

Dabar viskas gerai, bet pažvelgus į ateitį, bijau, kad su juo nebūsiu laiminga.

Su šiuo nebuvo, kad abejočiau dėl santykių.

Kai staiga suvoki, kad ne velnio jo nepazisti.

Kai nebepasitiki.

Kai nebepavydi.

Kai ziuredama i ji, neisivaizduoji, ka veiksite po 10, 20, 30….. metu

Spėju man panašiai kaip megussta. Atrodo būna nuostabu viskas,bet pagalvoju ar ši draugystė bus ta,kuri visam gyvenimui. Myliu jį,beproto. Stengiuosi. Tik būna momentų,kai atrodo jis neįvertina pastangų ir nededa jų tiek pat. Vistiek manau,kad merginos labiau stengiasi dėl santarvės

kai pradedi skaiciuoti buvimo kartu pliusus ir minusus,ziurek.ko daugiau rasi…

Kaip nepastebi ir nevertina to, kiek dėl jo stengiuos. Kai suprantu kad ateity vargu ar bus su manim

man irgi kai nevertina,arba kai jį sunervina tėvai jo (oj kaip jų nekenčiu) ir negali nė žodžio pasakyt nes iškeikia, va tada labai galvoju… bet pasilieku nes nu tai būna tik konfliktas ir praeina viskas…

Bliamba,dabar išgėrėm su jo tevais. Tipo viskas gerai buvo ir pradejo atstuminet. Gulim lovoj,apkabinau,pradejo urgzt,kad ji uzpisu (taip ir pasake) nes isgerus lendu. Nors visada ji apkabinu. Tai jis miega,o as guliu ir verkiu,nes net apkabint nebegaliu

Gal jam nepatinka jog vartoji alkoholi? O jei siaip issidirbineja, tai biski reikia sugrazinti ji i realybe ir parodyti jog Tu taip pat gali pasakyti “uzpisi Tu mane”.

kai suprantu, kad jis ne velnio nevertina mano pastangu del musu santykiu, kartais zeidzia jo savanaudiskumas ir saltumas. mes – labai skirtingos asmenybes, net visi horoskopai raso, kad mes net draugais turejome netapt bet vienas kitam jauciam begaline trauka ir meile. as myliu ji labiau nei save, greiciausiai todel pamirstu nuoskaudas taip greitai. zinau, kad ateityje greiciausiai mums nepavyks buti kartu, bet dabar stengiuosi issaugoti kiekviena akimirka su juo, todel kai supykstu, bandau prisiminti dalykus, uz kuriuos ji pamilau

kartais buna akimirku, kai tiesiog perpildo kantrybe ir noris viska mesti (siandien kaip tik buvo toks vakaras), atrodo, kad tuoj sprogsi ir galvoji “nu kaip jis, velnio nestas ir pamestas, negali suprast, kad elgiasi ne taip, kad zeidzia jo zodziai ar poelgiai…” bet bliamba, nezinau, ka reiketu daryt su ta didele meile, jam jauciama, jei tokiom akimirkom nuspresciau viska baigti

visiskai apibudinot tai ka galvoju ir jauciu savo antrai pusei

eh.. siandien vienas tokiu vakaru, kai norejosi issiliet

Tas pats ir man Matau kad nieko gero nesigaus ateity,bet vistiek is tos meiles save kankinu budama su juo ..