Kada suabėjojat?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
No anonimo,paatviraukim^^
Vat,pamenu buvo tokia panaši tema,kad ar susimąstot apie skyrybas su antrąja puse. Tačiau man įdomu,jei susimąstot,tai kas priverčia tai padaryti ir kodėl visgi pasiliekat su tuo žmogumi?
Nes man būna kyla dėl buitinių reikalų,kartais dėmesio stokos,tokių baisių minčių..;x
Maniau aš viena tokia,bet atsirado bendraminčių. ;>> vanillaskyr tobulai nupasakojo viską. (Think) o šiaip geriu nedaug,ir nepridarau nesamonių. Kartais vyno taurę,dvi. ;x
Tai labai gražu iš Tavo pusės, tą tikra meilė ir t.t. Bet aš visada galvojau ir galvosiu, kad toks prisirišimas ir tokia meilė – labai labai labai pavojingas dalykas. Neduok, Dieve, viskas nutrūktų. O tada būna, tiesiog, nepakeliama. Žinau, deja, iš patirties
Visada geriau surasti tą aukso viduriuką, nuoširdžiai mylėti, bet ir mokėti gyventi savarankiškai
Kartais gal atrodo, kad vaikinas per daug įsijaučia į rutiną ir nustoja stengtis. Bet žinokit tik atrodo taip. Kai atkreipiu dėmesį į smulkmenas, tai pastebiu, kiek visko man mielo padaro. (gal tai ne gėlės ir romantiški pasimatymai) bet pvz. Per sesiją rūpinasi mano komfortu, kad būtų tylu ir atneša visada ko iš virtuvės ir t.t.
pritariu ddeivi, kartais tos smulkmenos buna pacios paciausios, gal ir nemegejai vyrai dovanoti geles, ar dar kazka, bet uztad jautimas kad tavim rupinasi,tai kompensuoja visas geles ;D
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
