(anonimas) (archyvas)
Nemoku “perlipti” savęs… Va, kad ir dabar vyrui šovė į galvą, kad nori pasibūti vienas, pasipustė padus ir išvarė kažkur, o aš vietoj to, kad ramiai užsiimčiau savo moteriškais reikalais, vis kremtuos, nerimauju, jaučiuosi lyg nesava… Blyn, koks bjaurus jausmas…
