Ats:Apsipykom ir tyli

(nežinomas) (archyvas)

Tokia jau ta draugystės pradžia. Man ir taip būdavo…

Ankščiau pati stengdavausi parašyti tada,kada jau nebeištverdavau,o po to užsigrūdinau kantrybę ir jis pats parašydavo.

Vėliau paaiškėjo,kad jam reikia to laiko(nebendravimo/ramybės) tam,kad pasigalvotu ir tiek

Galiausiai ,,apsišlifavom” ir jau to nebėra

Čia tik mes,moterys, per daug pergyvenam

Viskas bus gerai!