Apsipykom ir tyli
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Draugaujame su vaikinu vos 5men. ir dabar susipykom del visiskos smulkmenos. Tiesiog nesusisnekejimas. Bet esme, kad visiskai nesijauciu kalta, labiau isizeidus. Dabar abu tylim jau 4d. (kartu negyvenam). Jau i galva lenda ivairios mintys, kad gal jam nerupi ir t.t. Nezinau ka galvot. Ar cia tik jo principai (labai gali but), ar jis tapo abejingu (turbut irgi gali but, bet labai nenoreciau tuo tiket). Pati nelabai noriu zengt 1a zingsni, nes bijau, kad ateity gali “uzsest ant galvos” (jei jausciaus kalta tikrai pripazinciau ir atsiprasyciau)… Bet tas tylejimas zudo.. Nezinau, ar dar palaukt kazkiek, ar parasyt.. ka rasyt.. Kiek ilgiausiai jums teko laukt, kol vaikinas apsireiks? Ar apskritai normalu pyktis vos ne pacioj pradzioj draugystes?
O kiek jums?
Na, jei ja pradejau, tai pasipasakok kas ten nutiko tarp jusu….tuoj panos isris reikala sita mikliai)
monikavi) ziuriu cekavna ir tu
29. jam 33
nieko gero, kai jau po 5 mėnesių draugystės susitaikymui trukdo abiejų principai
na nelabai noriu pasakot smulkiai kaip kas tiesiog is muses padare drambli. Tikrai. Tarkim isizeide lygioj vietoj. Galbut jis manes nesuprato, o as jo nesupratau.
suprantu… as galbut ir paminciau tuos principus, bet bijau, kad tai neigiamai neatsilieptu ateity..
O gal visgi papasakokit?
Sakau is patirties, jus irgi tylekit ir tik nerasykit jam, nores pats susiras, poto taip uzlips ant galvos, kad kada nori, ka nori, ta ir darys, o jus pati jo ieskot turesit as manau, jei vyrui moteris svarbi, jis tikrai anksciau ar veliau parasys.
tai vat as vedama tos pacios nuomones ir tyliu pati ir noris jusu nuomoniu, ar teisingai elgiuos
Šiaip aš irgi nerašyčiau, nes nemėgstu tokių principingų vyrų, kurie principai yra aukščiau už mane. Gali būti, kad jis tikrina jūsų nuolankumo ribas.
Turbūt paskambinčiau ir paklausčiau: “Na, jau apsiraminai su savo vaikiškais principais?”
neskambink/nersyk/ tylek/ nekel ragelio ir t.t. va cia tai nesamoningi patarimai :d nori pakalbeti parasyk/paskambink nei rankos nei kojos nenukris, ir ant galvos neuzlips apgailetina kai zmones santykiuose vadovaujasi kazkokiomis kavailomis taisyklemis ir idiotiskais principais
Tokia jau ta draugystės pradžia. Man ir taip būdavo…
Ankščiau pati stengdavausi parašyti tada,kada jau nebeištverdavau,o po to užsigrūdinau kantrybę ir jis pats parašydavo.
Vėliau paaiškėjo,kad jam reikia to laiko(nebendravimo/ramybės) tam,kad pasigalvotu ir tiek
Galiausiai ,,apsišlifavom” ir jau to nebėra
Čia tik mes,moterys, per daug pergyvenam
Viskas bus gerai!
oho, net nzn, jauciu skaiciuojant valandom ilgiausiai, bet tikrai ne 4 dienom dideli principai abieju
labai tikiuos, kad bus gerai, nes labai jau negeros mintys lenda..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
