Apsipykom ir tyli
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Draugaujame su vaikinu vos 5men. ir dabar susipykom del visiskos smulkmenos. Tiesiog nesusisnekejimas. Bet esme, kad visiskai nesijauciu kalta, labiau isizeidus. Dabar abu tylim jau 4d. (kartu negyvenam). Jau i galva lenda ivairios mintys, kad gal jam nerupi ir t.t. Nezinau ka galvot. Ar cia tik jo principai (labai gali but), ar jis tapo abejingu (turbut irgi gali but, bet labai nenoreciau tuo tiket). Pati nelabai noriu zengt 1a zingsni, nes bijau, kad ateity gali “uzsest ant galvos” (jei jausciaus kalta tikrai pripazinciau ir atsiprasyciau)… Bet tas tylejimas zudo.. Nezinau, ar dar palaukt kazkiek, ar parasyt.. ka rasyt.. Kiek ilgiausiai jums teko laukt, kol vaikinas apsireiks? Ar apskritai normalu pyktis vos ne pacioj pradzioj draugystes?
mane tai užknisa tas nekalbėjimas kai susipykstam tai tiesiog paimu ir parašau
bet tai visada pati ir parasote? nepriprato jis? kazkaip noris tiesiog kad ir del manes pasistengtu, kad buciau tikra del jo, o ne kaskart abejot, ar jam rupiu..
Ziauriausia klaida,klaida kuria daro zmones tai nesnekejimas,as draugavau ir taip darydavau,dabar visiskai kitaip daryciau,reikia rast zmogu su kuriuo gali viska sneket,tada ir nebuna tokios TYLOS del nereiksmingu dalyku
Principų rodymas prie gero nepriveda, pati spręskit ar tie santykiai verti jūsų nuolankumo jam.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
