Jei esate gabi humanitariniams mokslams, tai dar tikrai nėra nuosprendis, vedantis link bedarbystės ir baisaus gyvenimo. Pažįstu ne vieną žmogų, baigusį humanitarinius/socialinius mokslus ir gyvenantį puikiai, tiesa, ten tokios profesijos kaip teisė, ekonomika, viešasis adm. Kalbant apie tokias naujesnes profesijas kaip kūrybinės industrijos, ar tokias rizikingas kaip žurnalistika ir pan., labai kritiškai pažvelgčiau į savo galimybes kurti, generuoti naujas idėjas, ar tos idėjos būtų įdomios žmonėms. Taip pat – į iškalbą, humoro jausmą. Nes niekam ne paslaptis, kad tapti geru specialistu šiose profesijose be tvirto užnugario sunku, čia lengvai pasiseka tik itin charizmatiškiems, ryškiems žmonėms. Bet jei esate pasirįžusi daug ir sunkiai dirbti – tai tikrai įmanoma. Dar vienas pastebėjimas – dažniausiai tie, kurie garsiausiai rėkia apie specialybių neperspektyvumą, būsimas bedarbystes ir pan., patys dirba nekvalifikuotą ar kokį kitą mažai gudrumo reikalaujantį darbą už minimumą.
