Kame visa esmė, kad aš taip ir elgiuosi. Galbūt nevyniosiu visko į vatą, tiesiai šviesiai šnekėsiu, nes man reikia, kad suvoktumėt mano situaciją. Šiaip žmonėms į veidą to nesakyčiau, esu maloni ir pakankamai kukli ir nesureikšminu, bet žinau, kad esu labai graži, Dievas nepagailėjo, galėčiau išeiti į miestą riebaluotais plaukais ir močiutės apdarėliais ir vistiek sulaukčiau komplimentų (aišku, taip aš nedarau, bet išvaizdos nesureikšminu, kartais man net dėl jos būna ir nesmagu, nes man tikrai nereikia stengtis). Taigi, sakydama, kad savęs nebemyliu turėjau omenyje kažkokį tarsi nusibodimą pačiai sau lyg pati sau būčiau nebeįdomi, būtent dėl šios priežasties nei kosmetika, nei šukuosenos nei apdarai nepadės…
(anonimas) (archyvas)
