Iš tiesų kas pasikeitė galiu labai aiškiai įvardyti – turiu draugą. Anksčiau visos mano draugystės man buvo nesvarbios, greit nusibosdavo, man patiko jaustis laisvai, todėl pernelyg ilgai ir netrukdavo niekas. Vaikinams savęs nedalindavau, bet man patiko būti flirtuojančia, patiko jausti tą virpulį. Buvau prieš kelias dienas atostogauti, su drauge, viešbutyje buvo vienas vaikinas su savo antrąja puse, kažkodėl virpulį sukeldavo tai, kad jis norėdamas negalėjo atplėšti nuo manęs akių, jaučiau, kaip mane visur tarsi netyčia seka. Žinau, kad negerai, bet minutei pasijutau tarsi gyvesnė… Santykiai mūsų su vaikinu idealūs, bet štai aš nebejaučiu to virpuliuko dėl ateities, man patikdavo, kai gyvenimas mane stebindavo, patikdavo griebtis netikėtų dalykų, darydavau, kas man šaudavo į galvą, bendraudavau su visiškai nepažįstamais žmonėm, dabar tarsi visas tas pats yra – gyvenimas stebina, daug naujų galimybių, tobulėju, darosi naujų pažįstamų ratas, bet širdis lyg narvelyje kokiam ir nežinau kodėl. Tikrai buvau žavi (ne iš grožio pusės būtent) mergina, o dabar…
