Na, santykiuose ypač svarbu kalbėtis, o jei tai neįmanoma, tai dalį kaltės dėl santykių nesėkmių turi prisiimti ir vaikinas. Iš kitos pusės negaliu nepritarti Vert komentatoriui: normalių vaikinų ne tiek jau daug ir yra, tad jei Jūs mylite savo draugą, reiktų stengtis išsaugoti santykius, bet gaunant jums tai, ko Jūs norite.
Siūlyčiau pasikalbėti jums, kad ir koks uždaras jis yra: jo gerumas negali atpirkti stručio pozicijos. Išsakykite kaip jaučiatės ir pan. Gal užteks to, kad pradėsit išeidinėti kur su draugėmis be jo ir jis nerašys kas kelias minutes, gal į kokią kelionę išvažiuosite su draugėmis ir pan.
Tikrai reikia pagyventi ir sau ir vienai, o ne šeimoje nuo 18 metų. Tik kad sutikote puikų žmogų, kurį dar ir mylite (jei tai nėra prisirišimas), tad gerai būtų bandyti šauti kelis zuikius vienu šūviu. Visgi jei ir išsiskirtumėte, tai nei pasaulio pabaiga būtų, nei vienintelis atvejis toks. Beje, o gal paaiškės, kad jis jaučiasi lygiai taip pat kaip ir Jūs, tik bijojo Jums pasakyt apie tai?
Vienžo, aš manau, kad geriau padaryti, nei gailėtis, kad nepadarei kažko. Gyvenimas vienas ir dar tik prasideda, tad nėra reikalo kankintis. Juk dar daug metų teks gyventi, tai negi rinktis kančią?
Sėkmės Jums
