Kartu Lietuvoje jau buvom du kartus, su tėvais buvom susitikę. Pernai vasarą, kai jau buvau su visam atsikrausčiusi pas jį, sugalvojom visai netikėtai, tik oro uoste prieš skrydį paskambinau seseriai ir paklausiau, ar neatvaziuotu su vyru musu paimti ir nuvezti kazkur issinuomoti masina, tai jie labai noriai atvaziavo, bet kai nuvaziavom pas tevus, mamos reakcija buvo mazdaug ”ko cia atsivilkot, netrukdykit ir pan”, net nepasiule likti nakvoti ir praktiskai net nesikalbejo, nors aiskiai kelis kartus pasakiau, kad sakykit viska ka norit, isversiu, persakysiu… Tetis gal kiek pramokes anglu, nes tokie laikai, darbe kartais tenka susidurti su uzsienieciais, tai manau galetu bandyti bendrauti, bet matyt nedrista, bijo pasakyti kazka ne taip, o gal ir nenori… Nors teciui patinka, kad sportininkas, zinau, kad ir varzybas per interneta susiranda, pasiziuri, bet kazkaip to bendravimo truksta, turbut cia mamos itaka, kad zentas blogas ir niekad nepasikeis… Siaip labai gerai sutariam su sese ir jos seima, nors vaikysteje ir paauglysteje labai pykomes, ji turbut vienintele ir palaiko mus, o seses vyras puikiai sutaria su draugu, jis mirsta del futbolo, todel be problemu randa bendra kalba. Be to jie- issilavine, puikiai kalba angliskai ir mato kiek toliau, nei savo namo tvora, todel ir problemu nekyla.
O antrą kartą buvom pernai spalį, krikštijom sesers dvynukus, nors ir tam mama labai priešinosi. Nors kai dar sese tik tuokesi, planavo vaikus, tai visada sakydavo, kad butinai turiu buti pirmo vaiko kriksto mama, bet kai jau pradejom kalbeti apie krikstynas, tai soko pries, neva kokia as kriksto mama, jei gyvenu, kaip ji sako ”pasviety”, nei as lankysiu, nei ka, nors savo kriksto dukrele pamatau mazdaug kas 2-3 men., kai tuo tarpu sesers kriksto mama, gyvenusi uz 50km., atvaziuodavo koki karta per 2 metus… Bet sese labai uztare mane, kas labai jau mamai nepatiko, nes dabar sesuo su vyru ir vaikais – tevu idealas, palyginus su manimi, isdavike dukra…
Juokingiausia, kad mama atsisake paziureti per Velykas anukus, seses vaikus, jiedu ruosesi atostogauti butent su mumis.. Nors siaip jau anukus dievina ir pastoviai praso, kad atveztu.
Ai, ir man jau keli metai kaip terorizuoja, kad ”isvesi vaikus, anuku nematysim, anukai lietuviskai nemokes ar dar kazka”. Nors tiesa sakant mes vaikų neplanuojam bent jau kol kas, tik ji to nežino
Ir kviestis bandėm, tai pasako, kad tai pinigų nėra, tai iš darbo kurio nors neišleidžia. Sakom, kad sumokėsim viską, pafinansuosim, tai įsižeidžia baisiausiai. Tada siūlau tik bilietus nupirkti, vėl kas nors neįtinka… Nėra taip, kad ji nekęstų draugo ar norėtų mus išskirti, bet tiesiog toks tas požiūris – maždaug viskas, aš jokių pastangų nerodysiu, jūs tik šokinėkit aplink mane, o jei kas netinka, tai pati kalta…
