O aš ištikimybe tikiu ,bet tik tuo atvėju kai poroje yra palaikomas glaudus ryšys ir iškilusios problemoms yra ne nutylimos,o susėdama ir bandoma jas išspręsti drauge.
Ir kada gi dažniausiai prasideda neištikimybė? Kai moteris laukiasi ar pagimdo vaikelį ir vyrui trūksta jos dėmesio? Kai dėl abiejų kaltės atšala santykiai? Kai vienam ar kitam norisi išbandyti ką nors naujo, nes seksas tapo nuobodybe? Kai tiesiog pabosta nuolatiniai priekaištai? KAi žmogus tampa nebeįdomiu? Atsakymas į šiuos mano retorinius, pačios sau užduotus klausimus yra TAIP.
Taigi ar tai nerodo, kad mes visi nuolatos turime stengtis dėl santykiu, negalvoti apie vienas kitą kaip apie savaime suprantamą, esantį ir visada būsiantį “dalyką”? Rodykite dėmesį vienas kitam, stebinkite maloniomis smulkmenomis, įneškite naujovių į lovos reikaliukus, nepamirškite vienas kito net ir iškilus sudėtingoms situacijoms ar atsiradus stresui, galų gale, parodykite,kad mylite, išreikškite tai darbais, ne tik žodžiais….
o svarbiausia, per daug nepripraskite ir neįsipatoginkite vienas prie kito ( juk liaudies išmintis sako : kas per daug tas nesveika )
Palikite bent dalelę paslapties savyje… Juk žinote, kad per daug pripratus ir apsipratus su žmogumi sau pradedame leisti gerokai daugiau negu reikėtų, kartais tai galima palaikyti netgi nepagarba kitam. Pradedame sau leisti kelti balsą, nebesikukliname ” bliauti” dėl niekniekių, nebebijome priekaištauti dėl dalykų ,kurie iš tiesų tokie nereikšmingi, bet tie priekaištai kartais gali ir “suėsti” kitą žmogų. Taip pat tingime atsikleti nuo kompiuterio/knygos/ televizoriaus ir pasitiktį grįžusį iš darbo, apkabinti ir pabučiuoti. Naktį netgi tingime mylėtis !
B4gant metams tiesiog atskleidžiame visas savo blogasias savybes visu gražumu, o to daryti nereikėtų… net ir po 10 -20 metų turite norėti mylimąjam ar mylimąjai atrodyti tobula/ tobulas, kad žmogus susitikęs su draugais nepasakotų. kokia ragana ir nuolatos smegenis” ėdanti” yra jo žmona ir koks nevala, nenuovoka ir kuilys yra vyras…
