Patikėk. Pats tą patyriau, kai tiesiog bijai susitikti. Ne dėl to, jog bijai, jog susimausi ir t.t. o bijai, nes jeigu virtualiai bendrauji nuostabiai, tai baimė yra, jog susitikus tas bendravimas pasikeis, o mintys sukasi ties tuo, jog pasikeis į blogąją pusę, nutrūks ir t.t. dėl to dažnas bijo peržengti tą ribą. Aš pats irgi drovus, ir prireikė nemažai laiko, jog susitikti ir bendravimas tapo visai kitoks.Šiek tiek blogesnis. Bet viskas susitvarkys, tikiuosi. Esmė, kad čia reikia rasti labai gerą draugą visų pirma. Kuriuo su laiku pradedi pasitikėti, jam atsiverti ir t.t. tada baimė tik mažėja ir mažėja. Autorius, mano galva, tokios dar neturėjo, kuria pasitikėtų taip, kad nebūtų baimės susitikti ir tokios, prieš kuria nereikėtų būti klastotei, o būti tiesiog tuo, kuo esi.
