Na, pirmiausia Tu tikrai tokia ne viena, aš irgi labai sunkiai prisileidžiu kitus žmones ir tikrai nepadeda, kai paaiškėja, jog prisileidai netinkamą. Bet jokiu būdu nereikia savęs kaltinti, juk nepadarei nieko blogo; tai, kad patikėjai kitu žmogumi, patikėjai meile, tik įrodo, kad esi žmogus, kad turi jausmus ir nesi abejinga ir šalta. O tai yra gerai! Tereikia išlaukti, kol sutiksi tą, kuris norės dalintis savo gyvenimu su Tavimi. Aišku išlaukti nėra taip paprasta, kartais ir laikui reikia duoti laiko.
Tikrai nepatariu apsitverti dabar kažkokia siena ir nebeprisileisti kitų, nes tai, kad vienas pasirodė nevertas, nereiškia, kad ir kiti tokie. Tiesiog reikia labiau save mylėti ir pajautus, kad kitam žmogui nesi svarbi taip, kaip norėtum, reikia jį paleisti, kad tą vietą galėtų užimti Tave vertinantis žmogus.
Ir dar… negalima laikytis įsitikinimo, kad “romantika teikia džiaugsmą tik iš pradžių, o paskui pasidaro 100x skaudžiau”, nes mintys tikrai materializuojasi
(nežinomas) (archyvas)
