nebesitveriu savajame kailyje. noriu isnykt
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
niekad nemaniau, kad man cia teks tema kurti. visada paskaitineju, patariu kartais. ispeju, postas gali but ilgas, todel kas nores parasyt tupa komentara ar siaip, prasau, nedarykit to….
verkiu, sirdi plesia i visas puses, nezinau ka daryt. mintys nerislios gali buti, nepykite labai.
visu pirma, man 19 (vaikino neturejau). visalaik buvau siek tiek problematiska asmenybe, turiu pastoviai kovot su savim ir savo demonais, uzeina nesveikas vienisumo jausmas, panikos priepuoliai, depresija. siaip ne taip su tuo susitvarkydavau. buvo atsirades ir vaikinukas, su kuriuo pradejau bendraut. esu labai uzdara, tikru draugu turiu tik 1. nors megstu bendraut su aplinkiniis, taciau jiems atsivert negaliu. nejucim jam kazkaip atsiveriau vidumi savo, kas man ra labai sunku. pradejau tiketis kazko. pradejau jaustis normali. zinoma, paaiskejo, kad as esu tik ‘kazkas’ numusinet laikui. is tiesu jis vaikosi savo senos aistros, o mane prisimena gal kas antra, kas trecia diena. su uzuomina, kad noretu su manim sugult . (mano atsakymas zinoma yra ne)
zinau, kad jis absoliutus sudzius. naivutis toks, laukia jos, o tuo paciu sudas, nes mane…. pazemino. nesuprasdamas net pats, kokia man itaka padare.
beda ta, kad po viso sito sugrizo mano panikos priepuoliai. net dabar rasau , asaros rieda, sunku kvepuot. jauciuosi pazeminusi pati save, negaliu ziuret pati sau i akis, geda, kad galejau kazko tiketis. ziauriai gaila, kad del jo atstumiau ir kitus variantus. tiesiog rekti norisi, kokia as durna. nesitveriu savam kailyje, noriu kazkur isgaruot, pradingti. tiesiog nerandu vietos. jauciuos tokia depresuota. nezinau net, del ko as cia rasau, turbut tik pasityciosite is manes…… padekite. kaip susitvarkyti. kaip elgtis toliau. kaip nusiraminti. netgi fiziskai nebeturiu jegu, galva sukasi, noriu uzmigti, ir nebeatsikelti niekada.
Labai panaši situacija ir pas mane. Šiuo metu irgi depresija užėjusi dėl vaikino, kuris apie mane nepagalvoja savaitėmis… Bet ką padarysi, aš bandau save tikinti, jog matyt nelemta. Atsiras žmogus, kuris tikrai vertins mus ir nevers mūsų jaustis taip šūdinai. Tereikia vilties turėti linkiu stiprybės
Depresija yra liga, o ne nusivylimo jausmas, kai vaikinas apie tave nepagalvoja savaitėmis.
Gyvenime nėra klaidų yra tik pamokos. Baikit save graužti, dėl to, kad kitas žmogus pasirodė ne toks kokio tikėjotės. Bet ne visi vaikinai tokie, patikėkit, ateis šventė ir į Jūsų kiemą
mn tai atrodo, kad jo nebus……. visada maniau, kad man lemta buti vienai. ir staiga issoko jis – nuomone trumpam pakeiciau. o dabar skaudziai skaudziai srebu savo pazeminimo likucius. aciu uz palinkejima, to paties linkiu tau.
kaip iki galo suvokt, kad viskas baigta ir nieko net nebuvo?? galvoju parasyt jam, kad daugiau man nerasytu, nes jis yra tik mano nesekmes priminimas….
aciu nezinau net, kaip nustot save grauzt? jam tai apsimetu, kad viskas gerai, ale nei mane kas skaudina, nei ka. bet tas kartelio jausmas… ((((
jei negali pakeist situacijos, pakeisk požiūrį į ją…lengva aišku pasakyt, bet tikrai pabandyk galvot, kad tai tik viena iš daugelio patirčių santykiuose, na ne visada jos būna malonios. paverksi ir pamirši. o tą bičą, tai siūlau tiesiai šviesiai pasiųsti pati žinai kur, nes akivaizdu, kad tu jam nesi numeris vienas, na ir nieko čia nepadarysi, kaip ir tau ne kiekvienas gali patikti, taip ir tu kažkam.
Susirask drauge arba drauga kuriai gali issilieti.Ne toki kaip sis buvo
kas skaudziausia, pr ji ( na ne per ji, b et del jo) atstumiau viena rimta, protinga vaikina, kuriam patikau. dabar tai jau per velu, iskaudinau as ji. o draugu rast tqi juk nera taip paprasta ((((( jauciuosi dar blogiau, nes per savo drna galva isiskaudinau, ir dar kitus iskaudinau. :/
Kiekvienas daro klaidu gi dabar raminkis ir viskas neverk asaros nepagerins situacijos
Ramiakas, autore. Nenoriu gąsdinti, bet gyvenime dar ne tiek skaudžios patirties gali būti (aišku, aš to nelinkiu). Bet patikėk, su kiekvienu tokiu skaudžiu išgyvenimu, tu tik tampi stipresnė. Be to, nematau aš čia jokio nusižeminimo. Nekaltink savęs dėl kažkokio šikniaus, aukščiau galvą!
labai aciu uz grazus, padrasinancius zodzius, aciu, kad panaudojot dalele savo laiko parasyt zinute cia.
man labai sunku nutot save kaltinti, as buvau nusprendus ir susideliojus savo gyvenima i vietas, kad eisiu per gyvenima viena, ir geriau visas romantikas iskart atmusti, nes jos dziaugsma teikia is pradzu, o po to pasidaro 100x skaudziau. ir va, isdaviau savo isitikinima, nusileidau ‘simpatijos jausmui’, ir juk ZINOJAU, kad mane iskaudins. todel as pati esu kalta, tik as ir niekas kitas. pagalvoju, apie savo zodzius, ka as jam esu sakius ir pan tai uzlieja toks svylantis gedos jausmas……..
negi man vienai taip? up up, parasykite…
Na, pirmiausia Tu tikrai tokia ne viena, aš irgi labai sunkiai prisileidžiu kitus žmones ir tikrai nepadeda, kai paaiškėja, jog prisileidai netinkamą. Bet jokiu būdu nereikia savęs kaltinti, juk nepadarei nieko blogo; tai, kad patikėjai kitu žmogumi, patikėjai meile, tik įrodo, kad esi žmogus, kad turi jausmus ir nesi abejinga ir šalta. O tai yra gerai! Tereikia išlaukti, kol sutiksi tą, kuris norės dalintis savo gyvenimu su Tavimi. Aišku išlaukti nėra taip paprasta, kartais ir laikui reikia duoti laiko.
Tikrai nepatariu apsitverti dabar kažkokia siena ir nebeprisileisti kitų, nes tai, kad vienas pasirodė nevertas, nereiškia, kad ir kiti tokie. Tiesiog reikia labiau save mylėti ir pajautus, kad kitam žmogui nesi svarbi taip, kaip norėtum, reikia jį paleisti, kad tą vietą galėtų užimti Tave vertinantis žmogus.
Ir dar… negalima laikytis įsitikinimo, kad “romantika teikia džiaugsmą tik iš pradžių, o paskui pasidaro 100x skaudžiau”, nes mintys tikrai materializuojasi
Autore, tikrai ne jūs pirma ir ne paskutinė tokia. Juk mes, merginos, labai lengvai įsimylime, pradedame svajoti apie gražią ateitį ir t.t. Bet aš, pvz, jau tiek tos skaudžios patirties turėjusi (ne tiek skaudžios, kiek pamokančios), kad naujais vaikinais niekad nepasitikiu 100%. Nesvarbu, kiek jie man suoktų gražių žodelių, visada išlaikau tam tikrą šaltumą ir niekad nepuolu į jausmų liūną. Tik praėjus kažkuriam laikui ir vaikinui įrodžius, kad jis tikrai nežaidžia, galima pradėti palaipsniui ir savo jausmus pradėti reikšti. Aišku, nesakau, kad reikia būti visiškai šaltai ir atšiauriai kaip ledkalnis, reikia parodyti susidomėjimą, nes kitaip nieko gero nebus. Na, čia tokių dalykų neišmokysi, reikia pačiai patirti ir iš savo klaidų mokytis.
o kodel jums pasirode, kad as patikiu lengvai tais zodeliais ne, esu super kritiska. vaikinu pasitaiko man gan nemazai, ir zinau as visus tuos skiedalus. bet jis kaip tik nebande irodinet nieko, ir nezadejo, o as, va, ir prisileidau per kelis menesius. ir niekaip negaliu atleist sau. pamatau, kad pasijungia i koki fb, tai man sirdis pasoka, sakau sau ‘tvardykis!!!!!!!!!!!!!!’ nes jis ta kita merga online gaudo. blet, kaip sudina, taip sudina kad negaliu (((((((((((((( kas gali but bjauriau uz buvima antruoju variantu!!!!!!!!!!!
tas ‘ne tu pirma ir ne tu paskutine’ negelbeja isviso, sako aman taip visi, kam papasakoju. bet taip skaudu, nu taip skaudu. bijau ziauriai vienatves, o visa sita situacija man taip ja pagilino. kokia as naivi buvau, kad patikejau, kad kazkas tokia kaip as pamils.
Tas “ne tu pirma, ne tu paskutinė”, manau, ir nėra skirtas paguosti, esmė tame, kad tiesiog nereikia iš to daryti pasaulio pabaigos. Tai, kad neatsakė tuo pačiu šitas vaikinas, nereiškia, kad neatsakys kitas. Ir tai, kad kažkas nemato kito žmogaus vertės nereiškia, kad tokios apskritai nėra. Nereikia visko taip suabsoliutinti, kad kas “tokią kaip aš pamils”. Jūs pati irgi tikriausiai (gal net to nežinodama) esate kažką atstūmusi iš tų Jūsų kelyje pasipainiojusių vaikinų, bet tai nereiškia, kad jie kažkam nebus svajonių vyrais.
Situacija dabar yra tokia, kokia yra. Galite dabar arba depresuoti, kaltinti, gailėtis savęs, užsisklęsti ir pan, arba galite pasakyti sau, kad šį kartą tiesiog paprasčiausiai elementariausiai suklydote ir gyventi toliau, stengiantis nepakartoti tų pačių klaidų. Jūsų teisė rinktis!
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
