Aš suprantu, kad jis dėl mūsų dirba, nemažą dalį tų uždirbtų pinigų man ir išleidžia.. aišku, malonu, bet aš niekad neprašau… uždirbu ir pati šiek tiek.. man jau geriau realus, paprastas dėmesys- ilgas, gilus pokalbis, romantiškas pasivaikščiojimas jūros pakrante naktį, žygis su palapine kur nors.. man daug nereikia. O jis aria juodai, perka visokį super brangų maistą man ir pan., bet tų dalykų, kurių man išties reikia nesuteikia, nes nėra nei jėgų, nei laiko. Aš nesu materialistė.. sakiau jam. Nežinau, ar noriu pratintis prie tokio gyvenimo apskritai.. jei jis toliau 100% savęs studijom ir darbui atiduos..nenoriu taip:/ Nežinau, dar reikės bandyt kalbėtis, grynai, kaip sakė, susitart dėl tam tikrų dienų, kurias skirs tik man, bet irgi nesinori pagal kažkokį grafiką gyvent.. meilė tik sekmadieniais pvz.. nu ką aš žinau:/
