(nežinomas) (archyvas)
Aš buvau tokioj situacijoj prieš metus, net ir daiktus susikroviau ir išėjau. Po to apmąsčiau viską ir grįžau. Jis taip pat apmąstė ir padarė išvadas. Namie prie kompo beveik nebesėdi. Bet žinot ką? Praėjo metai laiko ir aš matau, kad jis tik nelaimingesnis ir nelaimingesnis darosi, nes jam trūksta to darbo, tobulėjimo ir t.t. o aš savanaudė jį nuo to atitraukiau jei dabar būtų įmanoma, leisčiau jam daryti tai kas jam miela, įdomu ir tai ko jis nori. Tik pasitarčiau, kad pvz. savaitgalius skirtų man, ar bet kurią vieną dieną. Tikrai geriau, negu, kad vėliau matyti savo žmogų nepatenkintą savim, nes stovi vietoje..
