(anonimas) (archyvas)
bet tai kaip su tuo savanaudiškumu susidorot… nes nu tikrai liūdna, kai išvis 0 dėmesio, ir net jei išpuola kokia laisvesnė diena kartą per amžinybę, jis, matau, negali atsipalaiduot, nes vis vien galvoja apie darbą.. toks tarsi su manim, bet mintimis kažkur kitur.. ir tas pastovus nuovargis..toks jausmas, kad nebetraukiu jo kaip mergina, nors sako, kad myli ir kad tiesiog labai pavargęs.. nu bet kiek tai gali tęstis?
