Rekomenduoju po truputi išmokti sakyti dalykus, nes tokios “užsigulėję” blogumai labai neigiamai veikia bendrą emocinę savijautą. Pati darau tokia metodika – “ant karštųjų” vis tik negaliu nė pusės žodžio išspausti, bliam, niekaip pro gerklę nepraeina, tačiau per kažkokį laiko tarpą (valanda, diena, ect.) stabilizuojuosi, konkrečiai apgalvoju, ką aš noriu pasakyti, tada pasisodinu priešais ir pasakau. Perspėju iš karto – tai gali ir visiškai nepasiteisinti. Labai priklauso nuo to asmens. Bet pačiai “ant širdies” tikrai lengviau paliks.
Asmeniškai – mano patirtis neigiama. Paskutinis pvz. : prieš pora dienų pasakiau saviškiui, kad man nepatinka tai, kaip dabar mes bendraujam, reikia kažką daryti, jis sako, ok, susitiksim – pašnekėsim. Susitikom vakar. Nepašnekėjom. Laiko užteko tik pavalgyti ir pažiūrėti krepšinį. Ir vat taip vat. Bet turiu liūdnesnių patirčių.
