Kai nervai dėl nesėkmių gyvenime- bandau užsimiršti, kuriu ateities planus, irgi braukausi visus tuos “ką dar reikia padaryti”, analizuoju save, gyvenimą, įvykius, lepinu save ir gan greitai atsigaunu.
Kai buvo stresas dėl sunkaus išsiskyrimo- tai oj dieve padėk.. Verkiau, nesikėliau iš lovos ir vienintelis dalykas, kas padėjo, buvo miegas. Grįžtu po darbo ir miegot. Iki kol keltis vėl reik. Nei šokoladai, nei serialai nei vonios, niekas nepadėjo ir net ne iki to buvo. Miegas vienintelis gelbėjo. Kitaip nežinau ar gyva būčiau su visom mintim ištvėrus.. Ir dar visai neblogai jei nesi tyloj. Tarkim namie visad pas mane tv/kompas įjungtas būdavo ir ten kas nors kalbėdavo. Kitaip su savo mintim būčiau išprotėjus.
(nežinomas) (archyvas)
