Atsisėskit ir pasikalbėkit. Pasakyk, ko tu nori iš santykių ir kokio žmogaus tau reikia jiems sukurti (“man reikia vyro, kuris rodytų dėmesį, kiekvieną dieną stengtųsi dėl mano šypsenos, padėtų buityje, noriu gražiai sutarti, išvengti pykčių, gražiai, įdomiai, laimingai nugyventi gyvenimą, senatvėje rūpintis vienas kitu” ir t.t.). Tada paklausk ko nori jis, tik būtinai paprašyk būti visiškai atviru ir pažadėk nepykti, kad ir koks atsakymas bebūtų. Ir viskas bus aišku jeigu jis nesugeba būt vyru ir netgi gerbti jūsų – tai kam tada tokio reikia? Dėl dukrelės? Patikėkit manim, jai daug maloniau matyti tėvus atskirai, bet laimingus, nei kartu, bet riejantis. Vaikai juk puikiai jaučia tą įtampą. sėkmės.
O pokalbį pradėkit maždaug taip “labas, ar turi laisvą minutę pasišnekėti?”. Palaukit, jei reikia, kol susitvarkys savo reikalus(ar po dušu nueis, ar užkąs), o tada jau ramiai šnekėkit
