vat ir as galvoju,
kad pirmiausia, nieko nepakeisit, jei jis nenores keistis – moters noro gyvent graziai negana. Tokiu elgesiu jau jis parodo, kad priejot liepto gala… siaip retai kada vyrai atsivercia… vienetiniais atvejais, kai is tiesu jaucia, kad praranda ar prarado savo moteri.. ir tai ne visi. Jie yra savimeiles pilni padarai, daznai gyvena taip kaip jie patys to nori ir nepaiso kitu noru.
antra, galvodama apie dukra, turit ne nelaimeje gyvent, o rodyt pavyzdi jai tvirtos, pasitikincios, laimingos moters, kuri niekada nebus skuduru. Tad siuo atveju Jus daugiau darot zala savo vaikui nei nauda. Turit uzauginti tokia pat moteri – kuri neleis i save sluostyt koju jokiam diedui!
trecia, spjaukit i santykiu gerinima ir gyvenkit sau su vaiku. Jei matysit, ilgainiui nieko nesikeicia – vienintelis patarimas mest lauk toki vyra. Jauna esat, susirasit kita to verta zmogu. Vienas vaikas tai ne du ir ne trys. O moterys buna is su tiek skiriasi!
sekmes! ir moteriskos laimes
