Aš puikiai tave suprantu. Būti keturis mėnesius atskirai yra didelis išbandymas jauniems žmonėms ir jų santykiams. Nekaltink savęs, nes tavo dėmesio reikalavimas yra paaiškinamas dalykas tokioje situacijoje. Mums, merginoms, reikia labai daug dėmesio ir šilumos, o kai žmogus dar už jūrų marių… Tavo “isterijos” buvo tik nesuvaldomas dėmesio prašymas ir jei vaikinas protingas, suprastų tai, o ne trauktųsi ir taptų dar šaltesnis.
Esu girdėjusi, kad vyrų žmonos, kai šie būna išvažiavę pusei metų, jiems grįžus, nebežino kaip su jais elgtis. Jie tampa svetimi joms. Ir reikia laiko, kol gali bendrauti kaip anksčiau.
Šioje situacijoje tikrai negali šitaip savęs kaltinti ir smerkti. Moters prigimtis yra skleisti meilę, o kai tai daryti sunku ir nėra galimybės realizuoti savęs santykiuose, moteris tampa tiesiog nebelaiminga.
