Aš jus labai gerai suprantu, pati esu panašioj situacijoj, bet tai yra laiko gaišimas ir savo vieno gyvenimo švaistymas…aš jau tai supratau, o jis vis vien jei jūs jam netinkat palaikys jus kaip atsarginį variantą, kol atsiras ta nuostabioji ir išeis…jis juk vyras, jis negali būt vienas, jis išsiskiria, pasidžiaugia laisve, kol dar nesurado tos kitos, grįžta pas jus, o jūs jį priimat. Reikia kelti savo vertę, suprasti ko norite ir į tai eiti, nes dabar neinate niekur. Jei norėsit pakalbėti, raštelkit susibėgsim kavos Aš irgi žiūriu kad draugių apmažėjo ir kartais norisi su panašioj situacijoj esančiu žmogum pakalbėt prie kavos puodelio, pakyla motyvacija, stiprybės atsiranda
(nežinomas) (archyvas)
