pradedant gimnazija ir ja baigiant, nu aisku vis labiau savo akmens kampus nuslifavau, labiau sustiprejo asmenybe ir visokie bruozai, zdz su kiekvienais metaus panesejau i tai kas esu dabar, su keliom draugem ir as buvau siela, bet su jom susitikau gimnazijoje vis reciau reciau, buvau tokia beveik antisocial, kadangi esu pati tam tikro charakterio tai turejau geriausia drauge kuri panasaus charakterio, nesam standartines linksmuoleas fainuoleas, nebent tik sau paciom 17metu isnaujo atradau hobius, stiliu, drauges, svajones, va dar draugeli susiradau tai taip ir gyvenau, cia 11klasej musiet buvo, tai buvo atsipalaidavimo metas, nes nebeejau i visokius burelius, baigesi pupos egzai, o kiti egzai tik kitais metais, tai tupedavau namie ar tai pas drauges kartais… tai tiek
