Kaip jau sakiau, mes susipažinom blogomis aplinkybėmis, abu buvom šiek tiek apsvaigę ir padarėm dalykų, kurių po to nuoširdžiai gailėjausi, nes tikrai nesu TOKIA mergina, perdaug jam leidau. Tiesiog viskas taip gavosi, tikiuosi, kad nesmerksit, nes pati save pakankamai smerkiau. Ir maniau, kad jis tiesiog mane pamirš, nes aš tikrai norėjau viską pamiršti… Bet jo draugai viską žinojo, nes buvo kartu, o po to pastebėjau jo žvilgsnius, pradėjom bendrauti. Ir aš žinau, kad jam net nereikėtų manęs spausti, jis mane taaaip apžavėjo, pastaruoju metu šalia jo prarandu blaivų protą ir tai mane gąsdina, todėl ir stengiuosi atsiriboti. Nes nors giliai širdyje žinau, kad jis nuoširdus ir tikrai geras, bet su juo taip geera, kad viskas atrodo tiesiog nerealu ir negerai. Visai nesenai mano brangiausiai ir mylimiausiai draugei nutiko toks dalykas, kad… ji prasidėjo taipogi su “svajonių” vaikinu, o pasirodo, kad tai buvo tiesiog tas vaikinas, kuris sakydavo jai tai, ką ji norėdavo girdėti, tiesiog pasiėmė iš jos tai, ko norėjo ir paliko… Ir tai mane stabdo. Gailėjausi dėl šiaip pašėliojimo, nežinau kas būtų, jei man nutiktų taip, kaip jai. Jei apnuoginčiau ne tik sielą, bet ir kūną vaikinui, kuris vėliau paliktų. Kaip juo pasitikėti? Nežinau kaip paaiškinti savo situaciją. Tiesiog kartais atrodo, kad viskas perdaug gerai ir norisi viską pristabdyti… Labai daug abejoju, nes jis laabai žavus vaikinas, ant jo su mielu noru užliptų oj, kiek merginų, tad nesuprantu kodėl jis turi laukti manęs. Bijau, kad vaikinams vien artimo ryšio ilgainiui nepakanka…
