O aš manau, kad pagrindinė problema čia ta, kad netiesiogiai iš visuomenės jaučiate spaudimą kažkam kažką įrodyti. Gal dar nesate tokia stipri kaip asmenybė šiuo metu, gal trūksta bendraminčių/čio, bet bent jau iš jūsų pasakojimų, susidariau įspūdį, kad jaučiatės negalinti gyventi taip kaip norite. Smagu, kad turite daug galimybių, bet tai nereiškia, kad visas jas ir reikia išnaudoti (kaip ir sakėte, kad kai kurios jums neaktualios, kai kurios nepatinka ir pan). Dabar jaučiatės kalta, kad nepasirašėte to kontrakto prieš ką? Visuomenę? Tas merginas, kurios svajoja, bet negali?
BULLSHIT. čia yra jūsų gyvenimas ir jūsų sprendimai. Yra daugybė žmonių, kurie, tarkim, yra gabus menui, bet tampa gydytojais ir panašiai. Jūsų gyvenimas neturi įgyvendinti kažkokias kitų susidarytas siekiamybes.
Vienintelė bėda, kurią įžvelgiu jumyse yra nepasitikėjimas savimi, savo sprendimais ir gyvenimu. Tai labai reikia taisyti. Pabandykite bent porą kartu kad ir pameluoti sau ir tai, kuo tikrai išsiskiriate iš kitų, pasakyti lyg tarp kitko ir kaip suprantamą dalyką. Žmones tai labai veikia. Tiesiog pasąmoningai atrodo, kad “va, šis žmogus mąsto, gyvena kitaip, bet yra laimingas, o jei laimingas, tai greičiausiai ir sėkmingas. O jei sėkmingas, tai viskas su tokiu kitokiu pasirinkimu yra normalu..
Bet kaskart kuomet pats žmogus kažko gėdijasi, slepia ir panašiai tai ir aplinkiniams atrodo tarsi priežasti nurašyti tiek jį, tiek jo pasirinkimus (juk jei būtų viskas gerai, tai kam čia slėpt?)
Jums verkiant reikia išlįsti iš savo kiauto, parodyti pasauliui, kas esate, net jeigu esate ir paprasčiausias žmogus. Nes tik tuo atveju tapsite daug laisvesnė, laimingesnė ir įdomi, nes kitokia, o ne , jūsų žodžiais tariant, nepritapėlė.
