Ar yra dar tokių merginų?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, ar yra čia tokių merginų, kurios kartais jaučiasi lyg ne iš šio amžiaus būtų? Aš kas dieną taip jaučiuosi… Nepritampu prie dabartinio pasaulio, labai sunku kažkaip kiekvieną dieną. Nepriimtina man didžioji dalis dabar propaguojamų vertybių, nepriimtinas dabartinis grožio suvokimas… Na daug dalykų iš tiesų. Esu mandagi, kukli, niekada negalėčiau lipti niekam per galvas, kad kažko pasiekčiau, nusišypsau gavusi komplimentą, tačiau dėl jų niekada specialiai nesiplėšau. Problema tokia, kad pasižiūriu į aplinkinius ir jie atrodo visai kitokie, ne tik kad jaučiuosi nepritampanti, nesuprantanti žmonių, bet ir jaučiu, kad man sunku kažko siekti, visada atsiranda tų drąsių, nekuklių merginų, kurios nebijo naudotis viskuo, ką tik turi, tam, kad kažko pasiektų. O aš negalėčiau taip per save persiversti, nesmerkiu jų tikrai, suprantu, kad tai tikriausiai mano problema, bet ar dar yra tokių merginų čia kaip aš?
Yra
Ar kalbi apie save ar labiau bendrai? Aš visai nepažįstu tokių merginų, na galbūt tik vieną, bet ji tėra mano pažįstama, todėl negaliu teigti, kokia ji iš tiesų, galbūt tik sudaro tokį įspūdį…
O kokiu tikslu jūs lyginate save su kitomis?
Nėra jokio reikalo.
Būkite kokia esate ir neprievartaukite savęs tapti kitokia, t.y. tokia, kokios yra aplinkinės.
Kas pasakė, kad jūs turite būti sėkminga pagal šiandieninį sėkmės supratimą?
Juk visų svarbiausia, kad būtumėte laiminga pati, savo kasdienybėje.
uoj, mane labiausiai erzina tiek merginos, tiek vaikinai, kad dabar visi yra tokie, nebėra tokių, kaip buvo anksčiau. nu c’mon, jei nematai toliau savo nosies, tai nesakyk, kad nėra. nereikia absoliutinti.
bet dabar labai populiarus vaidmuo visuomenėje, aš kitoks, man nepriimtinos šiuolaikinės vertybės, aukštinkit visi mane. na šiuo atveju gailėkit. ir tokių originalių kas penktas koks
Jūs teisi, aš suprantu, tik kartais liūdna dėl kai kurių neišnaudotų galimybių. Na kad ir pavyzdys būtų toks – mane prieš pusę metų sustabdė modelių agentūros vadovė, įkalbėjo ateiti pas juos užsirašyti. Fotografavo su bikiniu, o aš taip nejaukiai jaučiausi, galvojau viskas baigta, daugiau niekada čia negrįšiu. Po poros savaičių paskambino ir pasakė, kad turėtų man pasiūlymą vykti į Paryžių su labai gera modelių agentūra, pagyrė, pasakė, kad itin tinku tam darbui, kad tokie pasiūlymai nesimėto ir retai kuriai iškart taip pasiseka, o aš atsisakiau, galvodama, kad tai visiškai prieštarauja mano įsitikinimams, kad teks susidurti su žmonėmis, kurie visiškos mano priešingybės… Sutarties taip ir nepasirašiau su jais. Iš vienos pusės džiaugiuosi, kad gyvenu pagal savo supratimą, bet iš kitos pusės niekas manęs nesupranta, galvoja, kad man negerai galvoje, kad nesinaudoju tokiomis galimybėmis apie kurias kitos tik svajoja. Numoju į jas lengva ranka… Baisu, kad galbūt taip ir nuviju savo sėkmę kažkokią.
Tai tokių pavyzdžių mano gyvenime daug.
Aš neprašau nei aukštinti nei gailėti. Tik ieškau bendraminčių, nes jaučiuosi labai labai vieniša.
Nesmerkiu, nemoralizuoju dėl nieko, tiesiog man pačiai labai sunku dažnai, neturiu su kuo pabendrauti taip, kad nejausčiau to skirtumo.
O kiek jums metu?
va va, taikliai čia jūs. tą patį norėjau rašyt
man išvis atrodo, kad tokiu susireikšminimu neretai bandoma paslėpt paauglišką nepilnavertiškumo kompleksą. nes juk įtikėjus, kad aš, va, tai jau tikrai kitoks, o visi kiti – vienodi, pasikeliama savivertė
Aš nesakau jokiu būdu, kad aš kitokia ir mano savivertė dėl to kyla, jūs paskaitykit, aš dėl savo būdo tos savivertės vos net ir neturiu, nes jaučiuosi visada lyg iškritus iš medžio.
18
Merginos, labai prašau nepadarykit šitos temos tokios, kurioje reikėtų ginčytis, nepulkit manęs, aš juk niekam neaiškinu nei kaip gyventi nei kaip atrodyti, man tiesiog yra labai liūdna šiuo momentu ir širdis labai vieniša, nėra žmonių, kurie suprastų, o išsikalbėti irgi kartais taip norisi kaip ir kiekvienam žmogui visada smagiau jaustis ne vienam.
bet jaučiatės labai išskirtinės ir kitokia?
didžiuojatės, kad atsisakėt modelio darbo, nors niekas jūsų ir nesuprato?
taigi, taip bandot pasikelti savo savivertę.
Kokia jūs keista, kodėl taip mane puolat? Kaip tik juk pasakojuosi, kad dažnai širdį skauda dėl to, kad esu tokio būdo ir neišnaudoju tų galimybių.
Jaučiuosi ne išskirtinė, o vieniša.
O jūs labai bjauri, nes ir taip neegzistuojančią savivertę dar bandot nusmugdyti pripaišydama, kad esu kažkokia kvailė, kuri tik įsivaizduoja, kad yra kitokia. Kuo jums aš užkliuvau?
aš jūsų nepuolu ir nepasakiau nė vieno įžeidžiančio žodžio.
šitokia reakcija į mano žodžius yra labai puikus susireikšminimo pavyzdys.
Paskaicius jusu pasisakymus, manau beda tame ir yra, kad jusu labai maza saviverte, jus turetum pakelti savo saviverte, nes db jauciasi, jog jusu saviverte lb zema, del to ir pasitikejimo savimi tam tikrose situacijose pritruksta. Svarbiausia sutarti pirmiausia su savimi paciu, nelyginkit saves su kitais, negalvokit, kad kiti kazkuo blogesni ar geresni uz jus, is viso apie kitus negalvokit, uzsiimkit savo saviugda, dirbkit tik ties savimi, nepakeisit pasaulio, pirma nepasiketusi pati. Visi esame skirtingi, tiek charakterio savybem, tiek pasaulio suvokimu, negalime smerkti ne vieno zmogaus, nei to kuris elgiasi, kaip visi, kad pvz., kiekviena savaitgali svencia ir po klubus vaiksto, nei to kuris kiekviena savaitgali ramiai leidzia ir knygas skaito. Tai yra kiekvieno pasirinkimas ir gyvena kaip kas nori ir supranta pirmiausia neteiskit saves, del kai kuriu savo bruozu ar savybiu, stenkites priimti save tokia kokia esate, dirbkit su savo charakterio savybem, kurios jums nepatinka, ir maziau galvokit ka kiti apie jus pagalvos, verciau rupinkites labiau ka pati apie save galvojate
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
