Ar yra dar tokių merginų?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, ar yra čia tokių merginų, kurios kartais jaučiasi lyg ne iš šio amžiaus būtų? Aš kas dieną taip jaučiuosi… Nepritampu prie dabartinio pasaulio, labai sunku kažkaip kiekvieną dieną. Nepriimtina man didžioji dalis dabar propaguojamų vertybių, nepriimtinas dabartinis grožio suvokimas… Na daug dalykų iš tiesų. Esu mandagi, kukli, niekada negalėčiau lipti niekam per galvas, kad kažko pasiekčiau, nusišypsau gavusi komplimentą, tačiau dėl jų niekada specialiai nesiplėšau. Problema tokia, kad pasižiūriu į aplinkinius ir jie atrodo visai kitokie, ne tik kad jaučiuosi nepritampanti, nesuprantanti žmonių, bet ir jaučiu, kad man sunku kažko siekti, visada atsiranda tų drąsių, nekuklių merginų, kurios nebijo naudotis viskuo, ką tik turi, tam, kad kažko pasiektų. O aš negalėčiau taip per save persiversti, nesmerkiu jų tikrai, suprantu, kad tai tikriausiai mano problema, bet ar dar yra tokių merginų čia kaip aš?
okey
žinot, man paauglystėj irgi atrodė, kad aš, va, į viską žiūriu giliau, mąstau racionaliau ir esu protingesnė nei kiti. bet, ačiū dievui, išaugau iš tokio susireikšminimo. linkiu to ir jums
Ačiū labai! Tikrai nesu stipri asmenybė, labai ir sunku tokia būti, savimi pasitikėti, kai tikrai daugiau susiduriu su nesupratimu manęs nei kad paskatinimu. Net tėvai nelabai mane supranta kartais, nors patys auklėjo tokia linkme.
O dėl tų kai kurių galimybių, galbūt kartais pagalvoju, kad aš jas visas taip pametu, lyg tikėčiausi, kad manęs kažkas kito laukia, kad tarsi praleidžiu šansą, kuris galbūt daugiau niekada nebepasitaikys… Baisu, kad paskui galbūt gyvenime ir nebepasiseks niekada, kad būsiu praleidusi tą savo sėkmės paukštę.
Ne taip mane supratote, as nesakau, kad jums reikia keistis ir tapti tokia kaip visi tik linkiu, kad ismoktumet priimti save tokia kokia esat, nes db nesijaucia, kad tikrai sau patiktumet, kada zmogus tikrai sau patinka, jam nlb rupi kitu nuomone, ar kad kiti yra geresni ar blogesni uz ji, nelieka laiko lyginimui ir galvojimui, kad kiti kitokie, o as dar labiau kitoks tapkit pirma pati sau geriausia drauge ir tada nesijausit vienisa
Tu gavai kritikos, ir tai laikai nužeminimu. Man pačiai labai matosi tavo rašymo stiliuje ta tokia gaidelė, aš vargšė, gaunu tiek galimybių, bet jomis nepasinaudoju. Čia tu esi ne kitokia, o kvaila, paprasčiausiai nepriimi galimybių kurias tau siunčia gyvenimas. Dabar paklausiu o ko tu tikėjaisi rašydama čia? Patarimų? Jei plačiau, kokių?
Labai taiklūs jūsų pastebėjimai, būtent, daugumai atrodo, kad aš nepriimu daug ko iš žmonių, kad nesutinku kažko daryti, nes esu pasikėlusi, kad esu šalta, kad save laikau aukščiau visko, o aš tiesiog žinau, kad tai ne man ir nesmagiai jausiuosi, paskui save užgraušiu, kad taip elgiausi…
Turiu vieną draugą, fotografą, jis labai labai ilgai kviečia mane fotografuotis, aš atsisakau, nes manau, kad tiesiog tai ne man, kad nejaukiai jausiuos prieš objektyvą, paskui negalėsiu žiūrėti į tas nuotraukas neprisimindama, kaip nejaukiai ir ne savo kailyje jutausi, o jis pyksta ant manęs, galvoja, kad man nepatinka jo darbai ir kad nepasitikiu juo.
Kaip aš jus suprantu, autore… Brūkštelkit į pm, neabejoju, jog tapsim draugėm.
Linkit visiems būti tokiems pat? Labai įdomus ir tuo pačiu nykus mąstymas.
Čia ne žiūrėjime giliau, racionaliau ir protingiau esmė visa ko.
Tai tu jam taip ir pasakyk, pasakyk tam fotografui, kad jausies nejaukiai, šita sritis ne tau, kame problemos? Darai jas iš nieko.. Mėgsti plaukiot, drauge pasiulys i baseina eisi, nemegsti neisi, bet tai jei tu nepaaiškini žmonėm tai aišku, kad jie laiko tave pasikėlusią. Žmonės ne robotai iš tavo akiu pamatantys ką jauti. Dauguma žmonių tave tikrai suprastų, tu tik kalbėk..
Parašiau juk, ko tikiuosi iš šitos temos, tikrai ne pasiginčyti. Patarimai visada naudinga, o tikiuosi išsišnekėti, pasitvirtinti, kad nesu viena.
Žinot, kritika kiek kitaip atrodo nei bandymas pašiepti ir žeminti žmogų, linkiu jums tai gyvenime atskirti, tikrai pravers.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
