Jūs teisi, aš suprantu, tik kartais liūdna dėl kai kurių neišnaudotų galimybių. Na kad ir pavyzdys būtų toks – mane prieš pusę metų sustabdė modelių agentūros vadovė, įkalbėjo ateiti pas juos užsirašyti. Fotografavo su bikiniu, o aš taip nejaukiai jaučiausi, galvojau viskas baigta, daugiau niekada čia negrįšiu. Po poros savaičių paskambino ir pasakė, kad turėtų man pasiūlymą vykti į Paryžių su labai gera modelių agentūra, pagyrė, pasakė, kad itin tinku tam darbui, kad tokie pasiūlymai nesimėto ir retai kuriai iškart taip pasiseka, o aš atsisakiau, galvodama, kad tai visiškai prieštarauja mano įsitikinimams, kad teks susidurti su žmonėmis, kurie visiškos mano priešingybės… Sutarties taip ir nepasirašiau su jais. Iš vienos pusės džiaugiuosi, kad gyvenu pagal savo supratimą, bet iš kitos pusės niekas manęs nesupranta, galvoja, kad man negerai galvoje, kad nesinaudoju tokiomis galimybėmis apie kurias kitos tik svajoja. Numoju į jas lengva ranka… Baisu, kad galbūt taip ir nuviju savo sėkmę kažkokią.
Tai tokių pavyzdžių mano gyvenime daug.
