Iš tiesų liūdna skaityti jūsų istoriją. Esate tokia jauna mergina, o iš kalbėjimo stiliaus galiu pasakyti, kad dar ir mandagi, išsilavinusi, gražiai išauklėta. Visiškai jūsų nepažįstų, bet jau matau šitus geruosius bruožus, o ir pačiai patarčiau pasistengti surasti ne tik blogąsias, bet ir gerąsias savo puses, galbūt sudaryti sąrašą? Tada išmoksite po truputi pamilti save iš naujo (taip, su visais trūkumais bei privalumais), svarbiausia suprasti, jog nei vienas nėra tobulas, visi klysta, bet tam, kad galėtumėte išsikapstyti ir pradėti iš naujo, nebūkite tokia griežta sau, atleiskite sau už klaidas, nes kol gyvename niekada nėra vėlu, niekada… Žmonės suklumpa, vėl atsikelia ir bando dar ir dar kartą, toks yra tikrasis kelias į sėkmę. Nereikia to gėdytis!
Žinot, gyvenimas keistas, taip jau lemta, kad skirtingiems žmonėms skirti įvairūs išbandymai. Aš mačiau daug jų: vieni žmonės gimsta sunkiai sirgdami, negalėdami pakilti nuo lovos, patys pavalgyti, išeiti į lauką, pamatyti saulės spindulių, išgirsti muzikos garsų, mamos balso, kiti serga sielos ligomis. Visa tai labai skaudu, nes kai kurie iš tokių žmonių negali nieko pakeisti, jiems nėra kelio atgal, bet jūsų situacija kitokia, jus turit pasirinkimą, puikiai suprantat, kad tai, kas vyksta jus skaudina ir norite sau padėti, o tai yra sveikintina. Jeigu yra galimybė, siūlau tapti savanore, gal galėtumėte padėti vienišiems seneliams, neįgaliesiems, apleistiems vaikams? Įgautumėte daugiau patirties, pamatytumėte iš arčiau, kad gyvenimas ne jums vienai skyrė sunkius išbandymus, gal net rastumėte bendraminčių ar draugų. Jokiu būdu neizoliuokite savęs.
Jeigu vargina mintys, tuomet, kaip ir kitos narės, patarsiu užsiimti fizine veikla. Kai nesinori eiti į sporto klubą, gal galite padaryti generalinę pertvarką namuose? Ar padėti mamai su dvynukais? Svarbiausia labiau nuvargti fiziškai, o ne emociškai, tada miegas bus kokybiškesnis, pailsėsite, viskas eis tik teigiama linkme.
Kalbant apie gydymą, manau negalima jo nutraukti staiga, vis dėlto siūlau atvirai pakalbėti su mama, juk sakėt, kad ji ne kartą jus suprato ir palaikė, tai rodo kokia didžiulė jūsų mamos meilė, nenuvertinkit jos, ji niekada nesibaigs, net jeigu kartais atrodo, jog ji nuvargusi. Suprantu nenorą užkrauti dar daugiau rūpesčių, bet, jei sunku susitvarkyti vienai, o ir pati mama kažką nujaučia, siūlyčiau nelaukti ilgiau, nes ji tik apsidžiaugs, kad ja pasitikit, galit būti atviros viena kitai, kartu esat tvirtas kumštis, juk gijimas prasideda nuo mokėjimo atsiverti ir priimti problemas.
Tik nepasiduokit, viskas bus gerai, nes po sunkiausių ir tamsiausių momentų, ateina gražiausios akimirkos. O gražiausi gyvenimo metai yra tie, kurių dar nenugyvenome, tie, kurie ateityje! Laikykitės!!
