Ats:Padėkite, prašau, nebegaliu taip daugiau

esu bandziusi, virtualioje erdveje, irgi liudniems zmonems kaip ir as, esu bloga pradejus rasyt, bet ne kaip sekesi… as bandziau padet, ir vis dar noriu, nes man tai patinka, kai zmones suvokia, kaip jie save skaudina… bet paskui man irgi liudna pasidaro, nes jiems padeti sugebu, sugebu atrasti zodziu, kaip jiems oagelbeti, o kai linkme pasisuka apie mane, nerandu zodziu, kuriais sav padrasinti, paguosti, spausti pirmyn…

@vioviol as irgi daznai skaitau panasius zodzius, bandau isissavinti tai, kad praeities klaidu negalima istrinti, tai jau padaryta, ir negali buti pakeista, bet paskui vel toks ludesys ateina prisiminus praeiti… :’